Sofija. Bulgarija priėmė įstatymą, reglamentuojantį dronų naudojimą žemės ūkio veikloje, ir tapo pirmąją šalimi Europos Sąjungoje, turinčia teisinę bazę purškimui bepiločiais orlaiviais.  

Nors augalų apsaugos praktikoje vis dažniau diegiamos naujos praktikos, tačiau, pasak ekspertų, kalbant apie bepiločius orlaivius, ES teisės aktai atsilieka nuo technologijų pažangos.

Bulgarija, kaip ir kitos Bendrijos šalys, turėjo apsispręsti, ar laukti, kol bus priimtas Europos reglamentas dėl tausaus pesticidų naudojimo (šiame dokumente yra punktai ir dėl purškimų dronais). Tačiau minėto reglamento priėmimas buvo atidėtas ir išbrauktas iš Briuselio darbotvarkės po visos Europos ūkininkų protestų, kuomet priešintasi reikalavimui smarkiai sumažinti naudojamų pesticidų kiekius žemės ūkyje.

Bulgarijos nacionalinė asamblėja ryžosi priimti Augalų apsaugos įstatymo pataisas, kurios atvėrė kelią sparčiau diegti naujoviškas technologijas žemės ūkyje.

Taigi, šalies teisinę bazę turėtų papildyti Civilinės aviacijos įstatymas, reglamentuojantis bepiločių orlaivių naudojimą pasėlių purškimui. Į šį aktą įtrauktos svarbiausios saugumo priemonės ir rizikos vertinimas.

„Naujasis reglamentas pašalina painiavą ūkininkams, kurie naudos bepiločius orlaivius purškimams. Iki šiol įstatymai to neleido. Bulgarijos maisto saugos agentūra labai aiškiai ir tiksliai reikalauja, kad kiekvienas ūkininkas deklaruotų, kada, pagal kokius standartus ir kokiose srityse naudoja augalų apsaugos produktus“, – sakė tarptautinės tiksliojo žemės ūkio grupės NIK direktorius Ivo Kumanov`as.

Bulgarijos priimti įstatymo pakeitimai, leidžiantys naudoti dronus purškimams, apima privalomą kiekvieno purškimo dokumentaciją, išsamias sąlygas, naudojimo vietas, datas ir laiką bei panaudotus pesticidų kiekius. Nepilotuojamų oro sistemų operatoriai privalės pateikti šiuos dokumentus atitinkamai regioninei maisto saugos institucijai.

Tam, kad augalų apsaugos praktika būtų skaidri ir vieša, pakeitimai įgalioja Bulgarijos maisto saugos agentūrą tvarkyti elektroninį registrą, kuris bus viešai prieinamas.

***

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, komentuodama tokį Bulgarijos sprendimą sakė, jog asociacija iš principo palaiko purškimų iš dronų technologijas, tačiau tam būtina pasiruošti.

„Vienas dalykas yra purkšti įprasta žemės ūkio technika augalų apsaugos produktus su dideliu vandens kiekiu ir visai kas kita naudoti jų mažus, bet koncentruotus kiekius iš dronų. Tam reikia tinkamo techninio ir teisinio pasirengimo. Todėl ES purškimas iš dronų kol kas prilyginamas purškimams iš įprastų orlaivių, o tam reikalingi specialūs leidimai ir specialūs produktai.

Beje, žemės ūkio pasėlių purškimo iš dronų praktika sparčiai diegiama Azijos šalyse, kur dronai keičia nugarinius purkštuvus. Aišku, žmonėms, kurie dirbdavo laukuose su tokiais purkštuvais, yra saugiau, kai purškiama dronais“, – sakė Z. Varanavičienė.