Brazilija. Brazilijos kiaulininkystės bendrovėje paršavedė atvedė neįprastai gausią vadą. Vienu sykiu pasaulį išvydo 45 paršeliai.

Organizacijos „Pif Paf Alimentos“, kuriai ir priklauso kiaulininkystės įmonė, savininkai svarsto teikti paraišką, kad atvejis būtų įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Pasak įmonės atstovų, rekordinė vada – ilgo genetinio tobulinimo, tinkamo šėrimo ir efektyvaus valdymo rezultatas. Nors šie veiksniai negarantuoja sėkmės, sudaro sąlygas atsiskleisti gyvulių reprodukciniam potencialui, rašo portalas „Pig Progress“. 

Minėto ūkio vidurkis 2024 m. siekė 15,2 paršelio vienai paršavedei, nors anksčiau buvo užregistruota 38 jauniklių vada. Palyginimui: didelio našumo paršavedė kasmet užaugina apie 36 paršelius iš vidutiniškai 2,4 vados. 

Pranešimai apie Brazilijos paršavedes rekordininkes spaudoje pasirodo nuolat. Pavyzdžiui, 2023 m. užregistruota 40 paršelių vada. Tuomet mokslininkai iš Brazilijos žemės ūkio tyrimų korporacijos komentavo, jog tai retas reiškinys, kurį galima paaiškinti daugelio veiksnių (patelės hiperovuliacijos, aukštos kokybės spermos, palankių aplinkos sąlygų, optimalaus šėrimo) deriniu. 

Išskirtinai vaisingų paršavedžių pasitaiko ne tik Brazilijoje. Pernai Nyderlanduose užregistruota 37 paršelių vada.

Kol kas nėra duomenų apie vados rekordininkės išgyvenamumą Brazilijos ūkyje. Jauniklių vystymuisi ir augimui kyla daug pavojų. Įprastai veislinės paršavedės turi 7 poras spenių, kai kurios genetinės atmainos – 8 poras. Tačiau tiek neužtenka, norint išmaitinti 45 paršelius. 

Darbuotojai susidūrė su papildomais iššūkiais, siekdami padidinti priežiūrą ir užtikrinti, kad visi jaunikliai gautų pieno. Žindymas paprastai organizuojamas pamainomis. Deja, didelis jauniklių skaičius vadoje susijęs su mažesniu išgyvenamumu. Kai kurių paršelių gyvybinės funkcijos būna nestabilios, silpnos, todėl jie gaišta, nepaisant personalo pastangų.