Kaunas. Bolivinės balandos - dar Pietų Amerikos indėnų auginti augalai, kurie, tikėtina, gali būti perspektyvūs šiuolaikinio žemės ūkio augalai. Jų sėklos gali būti naudojamos maistui, išspaudos - gyvulių pašarams, o antžeminė dalis - biokurui.

Parodoje „AgroBalt 2014" vykusią diskusiją „Bolivinė balanda (Quinoa): piktžolė, saugus ir sveikas maistas, nauja kryptis ūkininkams?" organizavo Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentas kartu su JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) bei Valstybine augalininkystės tarnyba.

Pranešimus skaitė FAO Augalininkystės genetinių resursų departamento pareigūnas Wilson Hugo, Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų veislių skyriaus vedėjaSigita Juciuvienė ir projekto sumanytojas, žemės ūkio atašė (Romoje) Kęstutis Tarnauskas.

Pernai Lietuvoje buvo vykdytas projektas „Bolivinės balandos - reikšmingi augalai pasauliui". Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) 2013 metus paskelbė Bolivinės balandos (kynvos ar kvinojos) metais, pabrėžiant jų kaip maisto produkto reikšmę ir svarbą pasauliui, ypač kovoje su skurdu ir badu Afrikos valstybėse.

Augintos prieš 5 tūkst. metų

Bolivinės balandos - seni augalai, inkų (Pietų Amerikos indėnų) prieš 5 tūkstančius metų Andų kalnuose auginti maistui. Dabar jie vėl atrandami iš naujo kaip itin vertingi augalai. „Bolivinės balandos - tai ypač maistingi augalai, turintys net devynių rūšių aminorūgščių ir kitų medžiagų, ypač naudingų žmogaus mitybai", - pabrėžė K. Tarnauskas.

Bolivinės balandos (Chenopodium quinoa) burnotinių (Amaranthaceae) šeimos vienamečiai augalai, panašūs į burnočius, apie 1 (2) m aukščio, subrandinantys tūkstančius smulkių baltos, juodos, tamsiai rudos, raudonos, rausvos, gelsvos, spalvų sėklų, iš kurių vertingiausios baltos. Auginamos Pietų Amerikoje - Bolivijoje, Čilėje, Argentinoje ir kt.

Pietų Amerikoje bolivinės balandos auginamos kalnuose 4 000 m aukštyje virš jūros lygio. Šie augalai pakelia nuo - 8 iki +38 ^oC temperatūrą. Augalai gali augti rūgščiame ar šarminiame dirvožemyje (pH 4,5-9), jiems pakanka 2 200 mm kritulių. Bolivinės balandos rūšių ar veislių vegetacija trunka 90-240 dienų. Augalai užauga nuo 30 iki 300 cm aukščio, priklausomai nuo auginimo sąlygų (dirvožemio, temperatūros ir kt.).

Vertingiausios - sėklos

Sėklose yra 55 proc. angliavandenių, iki 18 proc. baltymų, iki 8 proc. riebalų, 14 proc. skaidulų, 10 proc. vandens, 3 proc. mineralų. Dėl angliavandenių ir baltymų bolivinės balandos vertinamos kaip vertinga maistinė kultūra. Maistinė vertė: 100 g - 356 kcal/1505 kJ. Bolivinių balandų sėklose randama net devynių rūšių pagrindinių aminorūgščių, kurių proporcijos beveik idealios. 100 g sėklų yra 0,65 g vitamino B1, 0,4 g vitamino B2 ir 5,37 g vitamino D.

Sėklos naudojamos maistui, išspaudos - gyvulių pašarams, o antžeminė dalis - biokurui. Bolivinės balandos sėklos pagal sandarą nėra grūdai, todėl neturi glitimo - jas drąsiai gali vartoti visi sergantieji celiakija ir netoleruojantieji ar alergiški glitimui. Tai puikus maisto produktas žmonėms, norintiems numesti svorio, nes ilgam suteikia sotumo jausmą. Taip pat vertingas maistas sergantiesiems diabetu - turi itin žemą glikemijos indeksą (35), todėl nesukelia staigaus cukraus kiekio šuolio kraujyje.

Lietuvoje sėkmingai subrendo

Lietuvoje (beje, pirmoje Europos valstybėje), 2013 metais dviejuose vietose - Kauno augalų veislių tyrimo ir Kaišiadorių AVT skyriuose buvo atlikti bolivinės balandos auginimo tyrimai. Praeitų metų gegužės mėnesį buvo pasėtos 2 bolivinės balandos (kvinojos) veislės: Vanedad Titicaca ir Vanedad Puno. Kauno AVT skyriuje sėta gegužės 14 d., Kaišiadorių AVT skyriuje - gegužės 17 d.

Mėnesį nuo sudygimo bolivinės balandos augo palyginti lėtai ir nenoriai. Vanedad Titicaca augo šiek tiek sparčiau ir atrodė geriau. Vėliau veislės Vanedad Puno augimas ryškiai paspartėjo ir, nuo sudygimo praėjus 2 mėnesiams, visi augalai buvo vienodi. Liepos 3-5 d. jie pradėjo žydėti. Augalai užaugo aukšti - 180-200 cm, keli iš jų pasiekė 220 cm aukštį. Jų stiebai taip pat buvo stori - skersmuo iki 2 cm. Suformavo labai daug žiedynų, kuriuos stiebai sunkiai išlaikė. Todėl įkalus kuoliukus, augalai buvo apjuosti virve.

Augimo metu balandos netręštos. Kaišiadorių AVT skyriuje vegetacijos metu dirva buvo dažnai purenama, laistyta kelis kartus kol dygo ir buvo labai maži augalai. Kai atsirado kenkėjų (amarų), Kaišiadorių AVT skyriuje birželio 4 ir 19 d. augalai purkšti insekticidu Proteus, o Kauno AVT skyriuje birželio 12 d. - insekticidu Buldog, birželio 25 d. -  Proteus.

Palyginimui: kiek sėklos pasėta (1) ir kiek jos užderėjo (2) Kaišiadorių AVT skyriuje

Gautas derlius: Kauno AVT sk. Vanedad Titicaca - 0,415 kg/kv. m. (4,1 t/ha) ir Vanedad Puno - 0,320 kg/kv. m. (3,2 t/ha); Kaišiadorių AVT sk. Vanedad Titicaca - 1,380 kg/kv. m. (13,8 t/ha) ir Vanedad Puno - 1,310 kg/kv. m. (13,1 t/ha).

Kaišiadorių AVT gautas didesnis derlius, nes visi sėjos ir priežiūros darbai atlikti rankomis, o Kauno AVT - mechanizuotai. „Tokio derliaus tikėtis ūkininkams - nerealu, žinoma, jis bus mažesnis", - sakė S. Juciuvienė.

Augintojai-mėgėjai bolivinės balandos sėklų gali įsigyti specializuotose sėklų ir sveiko maisto parduotuvėse. O ūkininkams, sumaniusiems auginti savo laukuose, dėl sėklos įsigijimo reikėtų kreiptis į Žemės ūkio ministeriją.

MŪ inf.