Londonas. Britų ir škotų avių augintojai nesutinka su aplinkosaugos organizacijų užmoju atkurti laukinių euroazinių lūšių (Lynx lynx) populiaciją šiaurės rytuose, nes tai būtų pražūtinga jų verslui.

Kelios labdaringos aplinkosaugos organizacijos susivienijo bendram tikslui – įvertinti žmonių nuomonę apie galimą laukinių katinių šeimos atstovių – lūšių – populiacijos atkūrimą Škotijos aukštumose ir Anglijos Nortamberlando grafystėje. Vos prasidėjo internetinės apklausos, ūkininkai stojo mūru už savo avis.

Gyvulių augintojai kritikuoja pasiūlymą ir nuogąstauja, jog nuo lūšių išnaikinimo (gyvūnai buvo medžiojami dėl kailio) praėjus daugiau kaip 700 metų šalies žemės ūkis nėra pasirengęs tokiems iššūkiams. 

Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad laukinių lūšių atkūrimas atneš naudos, pavyzdžiui, padės kontroliuoti ir sumažinti perteklinį elnių kiekį Jungtinėje Karalystėje. Jų populiacija yra 50 proc. didesnė, nei turėtų būti, todėl nukenčia natūralus miškų atsinaujinimas, mažesni gyvūnai netenka savo buveinių. Idėjos iniciatoriai apibūdina lūšį kaip „drovų ir vienišą miško medžiotoją, kuris retai žvilgčioja į nežinomas teritorijas, nepuola žmonių“.

Ankstesni tyrimai parodė, jog Škotijos aukštikalnėse yra pakankamai buveinių ir daug stirnų bei elnių, kad išsilaikytų 400 laukinių lūšių.

„Dėl pasaulinės biologinės įvairovės krizės esame atsakingi už atvirus ir konstruktyvius pokalbius apie vietinių rūšių atkūrimą. Plėšrūnai, tokie kaip lūšys, atlieka svarbų ekologinį vaidmenį palaikant sveikas ekosistemas“, – įsitikinęs Pyteris Kernsas (Peter Cairns) iš Škotijos aplinkosaugos organizacijos „The Pig Picture“. 

Tiek britų, tiek škotų ūkininkų organizacijos kategoriškai priešinasi laukinių katinių populiacijos atkūrimui.

„Ūkininkai raginami imtis naujų aplinkosaugos schemų, nemanau, kad valdžia norės jiems pakenkti paleisdama į laisvę pavojingą plėšrūną. Amoralu užveisti lūšis be aiškaus šalių susitarimo“, – sakė Nacionalinės avių asociacijos vadovas Filas Stokeris (Phil Stocker). – Nesvarbu, ar žvelgsime į situaciją iš aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, genetinio tvarumo ar kaimo ekonomikos perspektyvų, tikrai neprotinga leisti plėšrūnams lakstyti savo kieme.“ 

Avių augintojų atstovas taip pat abejojo, ar lūšys padės kontroliuoti elnių populiaciją miškuose. „Tai oportunistiniai medžiotojai, kuriems lengviausias grobis – paukščiai, smulkūs žinduoliai, pavyzdžiui, voverės, ir mūsų avys, – teigė F. Stokeris. – Lūšys nėra Jungtinės Karalystės ekosistemos dalis.“

Ne pirmas kartas, kada aplinkosaugos aktyvistai nori sugrąžinti į šalies teritoriją lūšis. Paraiškos valstybinėms institucijoms teikiamos nuo 2015 m. 

2018 m. Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento sekretorius Maiklas Govas (Michael Gove) atmetė organizacijos „Lynx UK Trust“ prašymą paleisti Nortamberlande šešias laukines lūšis motyvuojant, jog projektas neatitinka Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) gairėse nurodytų standartų. Tuomet ūkininkai džiaugėsi valdžios neabejingumu.

„Ši pergalė svarbi ne tik ūkininkams, bet ir vietovės ekologijai, kaimo bendruomenei, ūkininkavimo ekonomikai, – tuomet sakė F. Stokeris. – Lūšių grėsmė avims yra labai reali ir negalime būti laimingesni sužinoję, kad mūsų gyvuliai išvengs rizikos.“

2017 m. Jungtinės Karalystės žemės ūkio delegacija lankėsi Norvegijoje ir domėjosi, kokia ten lūšių elgsena. Kasmet laukinių plėšrūnų grobiu tampa apie 20 tūkst. norvegų avių, o lūšių išpuoliai sudaro 21 proc. visų atvejų. Nepaisant piniginių kompensacijų, avininkystė palaipsniui nyksta kalvotuose regionuose.

„Norvegai pasakė, jog plėšrūnų populiacijos atkūrimas mūsų šalyje būtų absoliuti katastrofa. Jų patirtis tiesiog sustiprino ryžtą neįsileisti lūšių“, – teigė Škotijos Nacionalinės ūkininkų sąjungos viceprezidentas Martinas Kenedis (Martin Kennedy).

MŪ inf