Briuselis. Atblokavus Ukrainos uostus, iš šalies jau išgabenta apie 10 mln. t grūdų. Rugsėjį Juodąją jūra tikimasi išplukdyti 3 mln. t, o spalį – dar 4 mln. t grūdų.

Rusijai užpuolus Ukrainą, laivyba Juodojoje jūroje tapo neįmanoma, buvo užblokuoti Ukrainos uostai su 20 mln. t grūdų, skirtų eksportuoti. Iškilo reali bado grėsmė šalims, kurias Ukraina aprūpina grūdais.

Europos Sąjungai organizavus solidarumo koridorius (Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportą alternatyviais sausumos keliais ir ES uostais), išgabenta apie 8,6 mln. t grūdų: balandį – 1,3 mln. t, gegužę – 2, birželį – 2,5, liepą – 2,8 mln. tonų. Tačiau šios iniciatyvos neužtikrino, kad grūdai laiku pasieks trečiąsias šalis. Pagrindinis ir optimaliausias grūdų gabenimo kelias driekiasi per Juodąją jūrą.

Labiausiai nuo Ukrainos ir Rusijos kviečių importo priklausomos ir todėl labiausiai pažeidžiamos šalys yra Somalis (100 proc.), Beninas (100), Laosas (94), Egiptas (82), Sudanas (75), Kongo Demokratinė Respublika (69), Senegalas (66) ir Tanzanija (64 proc.). Iki liepos 11 d. per Rumuniją ir Lenkiją eksportuota tik 138 tūkst. t kviečių, todėl reikėjo imtis papildomų skubių priemonių.

Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkavimas leido pasiekti susitarimą su Rusija ir Ukraina dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra. Pirmas laivas, kuris pagal šį susitarimą išplaukė iš Ukrainos po kelis mėnesius trukusios blokados, buvo „Razoni“ su 26 537 t kukurūzų.

Pradėjus funkcionuoti Jungtiniam koordinavimo centrui (JCC), įsteigtam pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, ir gavus jo leidimus gabenti krovinius, išplaukė ir daug kitų laivų.

Ukrainos grūdų eksporto jūra atblokavimas yra labai svarbus, norint išlaisvinti daugiau nei 20 mln. t grūdų (apie 6,6 mln. t kviečių, 13,6 mln. t kukurūzų ir 400 tūkst. t miežių), kurie buvo įstrigę Ukrainos uostuose. Jų vertė – apie 10 mlrd. JAV dolerių.

Dabartinė situacija rodo, kad, įgyvendinant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą,  iš Odesos, Čornomorskės ir Pietų uostų iš viso eksportuota 845 496 t^-1 grūdų ir maisto produktų. Nuo Jungtinių Tautų ir ES iniciatyvų pradžios iš viso eksportuota apie 10 mln. t grūdų ir aliejinių augalų sėklų, o tai sudaro maždaug pusę karo pradžioje užblokuotų grūdų.

Prognozuojama, kad šiemet grūdų gamyba Ukrainoje bus mažesnė. Tai lemia dėl karo prarasta žemė ir 40 proc. sumažėjęs derlius (dėl žemės ūkio žaliavų ir prieigos prie jų trūkumo), o tai turės įtakos apsirūpinimui maistu visame pasaulyje.

Ukrainos grūdų augintojų asociacija mano, kad 2022–2023 m. derlius išliks apie 66,5 mln. t grūdų ir aliejinių augalų sėklų (palyginti su 2021–2022 m. sezonu, kai derlius siekė 84,6 mln. t). JAV žemės ūkio departamentas apskaičiavo, kad bus užauginta apie 52,2 mln. t grūdų (25 mln. t kukurūzų, 21,5 mln. t – kviečių, 5,7 mln. t – miežių).

Sandėliavimas ir nauji logistikos būdai vis dar svarbi problema. Skaičiuojama, kad įprastomis sąlygomis Ukrainos ūkininkai gali naudotis 75 mln. t sandėliavimo pajėgumų. Paskutiniais FAO skaičiavimais, 30 proc. šių saugyklų užpildyta ankstesnių metų derliumi, o 14 proc. saugyklų neveikė, nes buvo apgadintos ar sunaikintos, ir dar 10 proc. dėl Rusijos kontrolės užimtose teritorijose.

Vadinasi, šiuo metu saugyklose galėtų tilpti  35–45 mln. t grūdų, o dar 10–20 mln. t nėra kur saugoti. Japonijos, Kanados ir JT iniciatyva tik iš dalies išspręs sandėliavimo pajėgumų trūkumo problemą. Todėl solidarumo koridoriai ir kitos tarptautinės iniciatyvos, kurias koordinuoja JT, yra svarbios Ukrainai užtikrinant nuolatinio eksporto galimybes Rusijos sukelto karo aplinkybėmis.

Ateinantys mėnesiai labai svarbūs ne vien Ukrainai, bet ir grūdus importuojančioms šalims, virš kurių pakibo bado grėsmė. Todėl būtina stiprinti logistikos ir koordinavimo mechanizmus, įskaitant solidarumo koridorius, ir toliau didinti atsparumą bei gamybos pajėgumus ES, plėtoti besivystančių šalių pajėgumus gaminti maistą vietoje. Ypatingą dėmesį reikės skirti žemės ūkio gamybos sąnaudoms, ypač trąšoms, nes jų gamybos sutrikimai gali gerokai pakenkti kitų metų derliui.

Nepaisant JT ir ES iniciatyvų, karo sąlygomis pasiekti susitarimai yra trapūs, Ukraina gali sulaukti mažiau atvykstančių laivų dėl baimės keliauti neapsaugotais vandenimis ir sunkumų ieškant draudimo arba dėl netikėtų konfliktinių įvykių.