Manheimas (Vokietija), rugsėjo 28 d. Maždaug trečdalis augalų ir jų produktų, kuriuos žmonės naudoja maistui, yra tiesiogiai ar netiesiogiai priklausomi nuo vabzdžių apdulkintojų, iš kurių svarbiausios - bitės. Aplinkos tarša, klimato pokyčiai ir plintančios ligos kelią pavojų bičių populiacijai - ypač tai aktualu Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur bičių kiekis pastaraisiais dešimtmečiais mažėja. Tačiau bendras pasaulinis bičių kiekis per pastarąjį penkiasdešimtmetį padidėjo 45 procentais.

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, ekonominė augalų apdulkinimo vertė, išreikšta eurais, susidarytų 153 milijardus eurų kasmet, ir tai atstotų 9,5 proc. pasaulinės žmonių mitybai naudojamos visos žemės ūkio produkcijos vertės.

Daugiau negu pusė pasaulinio riebalų ir aliejų kiekio yra augalinės kilmės - spaudžiamas iš medvilnės, rapsų, saulėgrąžų, kokosų, žemės riešutų ir aliejinių palmių. Ir nors kai kuriuos iš šių augalų dažniau apdulkina kiti vabzdžiai, bitės išlieka kaip vienos svarbiausių apdulkintojų visame pasaulyje. Apdulkinimas labai svarbus ne tik aliejiniams augalams, bet ir daugeliui daržovių, vaisių ir uogų. O štai javams ar cukriniams runkeliams vabzdžiai apdulkintojai nereikalingi.

Azijoje bičių skaičius auga, Europoje - krenta

„Bendras pasaulinis bičių kiekis didėja. Per laikotarpį nuo 1960 jų padaugėjo 45 procentais", - tvirtina kompanijos „Bayer" Bičių priežiūros centro (Bayer Bee Care Centre) vadovė Annette Schuermann. Per minėtą laikotarpį labiausiai bičių skaičius išaugo Azijos šalyse - net 426 proc., Afrikoje - 130 proc., Pietų Amerikoje - 86 proc., Okeanijoje - 39 procentais.

Tiesa, Europoje bičių sumažėjo 26,5 proc., dar labiau jų populiacija sumenko Šiaurės Amerikoje - 49,5 procento. Bičių netektys susijusios su daug faktorių, iš kurių svarbiausi - parazitai, ligos, klimato pokyčiai, ydinga žemės ūkio ir bitininkavimo praktika.

Pastaruoju metu bičių populiacijai didžiausią pavojų kelia Varroa erkės. Tarkime, 2010 m. Šiaurės Amerikoje apie 30 proc. bičių augintojų patyrė nuostolių dėl erkių, Europoje - nuo 1,8 iki 53 proc. (priklausomai nuo šalies), Artimuosiuose Rytuose - nuo 10 iki 85 proc. Tačiau Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Australijoje iš viso negauta pranešimų apie bičių kritimus nuo erkių.

Bičių tyrėjai išskiria tris bičių rūšis: europinės (dar vadinamos naminėmis) bitės (Apis mellifera), Azijos bitės (Apis cerana) ir afrikietiškosios bitės (Apis mellifera scutellata). Ekonominiu požiūriu svarbiausios yra europinės bitės, bet būtent joms didžiausią pavojų kelia parazitinės erkės. Azijietiškos ir afrikietiškos bitės turi įvairių saugiklių, minimalizuojančių neigiamą erkių poveikį

Parazitinės erkės Varroa destructor nuo 1950 m. išplito po beveik visą europinių bičių populiaciją, aplenkdamos tik Australijoje besiveisiančias bites. Australija iki šiol nėra užfiksavusi varoatozės erkių. Skaičiuojama, kad jei erkės patektų į šį žemyną, ekonominiai nuostoliai siektų nuo 11 iki 26 mln. eurų per metus.

Žinoma 20 bitėms pavojingų virusų

„Bayer" Bičių priežiūros centro vadovės teigimu, didžiausią grėsmę bičių populiacijai kelia varozės erkės. Tiksliau ne pačios erkės, o jų pernešami virusai. Šiuo metu yra žinoma apie 20 bitėms pavojingų virusų, kurie sukelia įvairias ligas, tarp jų ir ūminį bei lėtinį bičių paralyžių bei sparnų deformaciją. Kompanija Bayer turi 25 metų patirtį bičių biologijos ir patologijos tyrimuose. Daugelyje šalių bičių augintojai gerai žino kompanijos gaminamus varoacidus CheckMite, Perizin, Bayvarol, saugančius bites nuo erkių.

Bitėms neabejotinai įtakos turi ir besikeičiantis klimatas. Atšiaurios žiemojimo sąlygos, o ypač staigios orų permainos, kai po ankstyvo ir drėgno pavasario trumpam vėl atšąla ir tarsi sugrįžta žiema, neigiamai veikia bites. Pirmiausia tiesiogiai - bitės tokiais atvejais nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros avilyje; netiesioginis poveikis - gėlių žieduose gaminasi mažiau nektaro. Bites neigiamai veikia potvyniai, audros, sausros, bet kokie staigūs temperatūrų pokyčiai.

Vienas iš svarbių faktorių, užtikrinančių bičių sveikatingumą, yra gerą šių vabzdžių mityba. Raginama sėti kuo augiau medingųjų augalų, kad bitės turėtų pakankamai plotų maitintis.

Žinoma, reikia įvertinti ir natūralų sezoninį bičių skaičiaus mažėjimą - laikoma norma, jei avilyje po ilgos sunkios žiemos lieka tik apie 8 000 bičių, nors vidurvasarį, medunešio piko metu, jų galėjo būti net 60 000. Pavasarį apsivaisinusios bičių motinėlės deda po 2 000 kiaušinėlių per dieną, ir bičių šeimos sparčiai gausėja.

Manheimo Bičių priežiūros centre šiuo metu laikoma 40 bičių šeimų. Centras tyrimų rezultatais dalijasi su bičių augintojais, moksliniais institutais ir visais, kam rūpi bičių sveikatingumas. Antrąjį Bičių priežiūros centrą planuojama atidaryti 2013 m. Šiaurės Karolinoje, JAV.

MŪ inf.