Kyjivas. Ivan‘as Pavlish‘as (Ivanas Pavlyšas) – aktyvus karys ir ūkininkas. Jo ūkis „Brunat“ yra Lvivo srities Sambiro rajone. Derinti šias dvi prigimtis vykstant karui – iššūkis. Įprastas planavimo horizontas – sulig diena, o paskui... Karo rūkas nesisklaido net ir baigiantis tretiesiems plataus masto rusų invazijos metams.

Tačiau be taktikos dar yra strategija, o ypač versle. Ir čia planavimo horizontas, nepaisant visko, skleidžiasi plačiau. Bandydamas ir klysdamas Ivan‘as rado rinkoje nišą ir turi ambicijų sulaukti sėkmės. Jo akiratyje nėra saulėgrąžų (nors prielaidos auginti saulėgrąžas gana rimtos – šalia veikia didžiulis perdirbimo cechas).

Sojos? Taip, jos leido šiek tiek uždirbti ir daug padėjo sunkiais pirmaisiais karo metais. Bet nepagrįstas delsimas parduoti produkciją atsigręžė prieš pačius ūkininkus. Tačiau Ivan‘as tada nesuklydo, pardavė jas už gerą kainą.

Grikiai? Kaina nėra patraukli, bet auginti paprasta. Tačiau batatai (saldžiosios bulvės, lot. Ipomoea batatas), anot Ivan‘o, patrauklūs visais atžvilgiais.

„Batatų yra daug veislių ir rūšių, didelė spalvų įvairovė: violetiniai, oranžiniai, kreminiai, balti, rožiniai, – sako Ivan‘as. – Bėda ta, kad ne visus galima užauginti mūsų platumose. Pernai planavome auginti violetinius, bet jie išaugo ilgi ir ploni, ​​kaip morkytės, t. y. ne prekinės išvaizdos. Bet tikiuosi rasti violetinių saldžiųjų bulvių, kurios gerai derėtų, nes paklausa yra ir idėjų perdirbti yra: iš batatų galima gaminti miltus, sveikuoliškus traškučius vaikams. Gaminu juos sūnui, išeina labai skanus, sveikas užkandis.

Skirtingų veislių batatai skiriasi spalva ir skonio savybėmis. Violetiniai yra saldžiausi. Oranžiniai saldoki, bet dažniausiai juos perka restoranai, nes jų išvaizda instagraminė. Pavyzdžiui, iš jų gamina oranžinę saldžiųjų bulvių tyrę arba oranžines batatų bulvytes. Toks maistas atrodo patrauklesnis nei paprastos bulvės, o skonis geresnis.

Įdaryti batatai

Vidutinė vieno kilogramo saldžiųjų bulvių rinkos kaina – 70–80 grivinų (1,6–1,83 euro). Už tokią kainą jų galima įsigyti iš daržininkų mėgėjų. O prekybos tinkluose kilogramas kainuoja 140–150 grivinų (3,2–3,43 euro).

Prekybos tinkluose violetinės spalvos batatų nemačiau. Daugiausia parduoda oranžinius, jie – populiariausi. Tačiau yra vartotojų, kurie ieško kažko kito, ypatingesnio, retesnio.

Kodėl pasirinkau saldžiąsias bulves? Reikalas tas, kad 2021 m. gruodį gimė sūnus. Kaip žinia, kūdikiai nuo 6 mėnesių pamažu pratinami prie vis kitokio maisto. Tėvai stengiasi duoti jiems tai, kas geriausia, mes – ne išimtis. Norėjome užauginti ką nors naudingo sūnui. Saldžiosios bulvės jam labai patiko, tuomet supratome, kad tai labai gera niša, kurią verta plėtoti, o mūsų pagrindinė tikslinė auditorija – jauni tėvai.

Batatai auginami lauke (mėgsta saulę ir vandenį, jiems užaugti reikia apie 100 saulėtų dienų), tačiau daigams auginti reikia šiltnamio.

Mano ūkis veikia nuo 2018 m. Šiltnamyje auginau viską: pradedant daikonais (japoniniais ridikais), baigiant dumplūnėmis, išbandžiau saldžiąsias bulves ir kt. Be 100 kv. m šiltnamio yra ir 40 ha atviro grunto. Batatus sodinau 0,5 ha plote, kitais metais planuoju jiems skirti 1 hektarą“.

Klimato pokyčiai leidžia atidžiau pažvelgti į Ukrainai iš pažiūros nebūdingas kultūras. Iš tiesų, šis veiksnys, taip pat zonuotų veislių platinimas, paskatino batatų populiarumo augimą skirtinguose Ukrainos regionuose. Kalbant apie saldžiųjų bulvių pelningumą, kai kurie mokslininkai teigia, kad 200 proc. yra gana realus siekis. Praktikai nuosaikesni, jie nurodo 180 proc. pelningumą. Tai irgi neblogai.

„Mielai apsodinčiau savo 40 ha saldžiosiomis bulvėmis, – sako Ivan‘as. – Tačiau, nors neturiu agronominio išsilavinimo (bet esu baigęs du aukštuosius: teisės ir ekonomikos), sėjomaina man nėra tuščias garsas“.

Auginti iš sodinukų yra svarbus niuansas, nes, pailgėjus auginimo sezonui, derlius bus gausesnis. Sodinimo laikas – pavasario pabaiga, kai dirva jau gerai įšilusi, o pavasarinių šalnų grėsmės nėra. Tarpueilių plotis 120 cm (batatai – šliaužiantys augalai). Derlius paprastai nuimamas rugsėjo pabaigoje, jei orai giedri ir šilti. Svarbus dalykas: jei taikote lašinį drėkinimą, jį reikia nutraukti likus dviem ar trims savaitėms iki derliaus nuėmimo, nes saldžiosios bulvės turėtų padžiūti. Dar vienas reikšmingas niuansas: batai saugomi dėžėse 12–18°C temperatūroje. Jei temperatūra žemesnė, gumbai gali pradėti pūti, jei aukštesnė – dygti.

Apie kokias saldžiųjų bulvių veisles galvoja Ivan‘as? „Pagrindinė veislė yra Bayou Bell arba LA, – sako jis. – Auginsime ir kreminius Murasaki. Gerai auga ir dera mūsų platumose. Bandymui pasodinome purpurinę veislę Purple, deja, nepasiteisino. Naujam sezonui planuoju pasodinti septynias veisles bandymui. Tikiuosi, kitą sezoną savo klientus džiuginsime naujovėmis. Galbūt kada nors, pasibaigus karui, išeisiu į atsargą ir bandysiu pats imtis kūrybos saldžiųjų bulvių veislių selekcijos dirvoje“.

Įdomu tai, kad Ivan‘as neskuba pirkti žemės ūkio technikos, nes, kaip paradoksaliai beskambėtų, jos buvimas ūkyje kelia papildomą galvos skausmą. „Net nenoriu prasidėti su technika, nes 40 ha nėra toks plotas, kuriam reikėtų techniką pirkti, – pabrėžia jis. – Kita vertus, nuosava technika reikia rūpintis. Yra daug niuansų. Man ūkininkavimas visada buvo pasyvios pajamos, nes verčiausi teisininko praktika, kuri atimdavo daug laiko.

2010-ųjų antroje pusėje dalyvavau antiteroristinėje operacijoje Ukrainoje. Po demobilizacijos nusprendžiau pradėti savo verslą žemės ūkyje. Dabar tai išaugo į gerą projektą, kuris plėtojasi. Turiu dvi žemės ūkio dronų įgulas, kurios purškia pasėlius. Stengiamės pritraukti žemės ūkio dronų operatoriais tuos vyrukus, kurie jau yra baigę karo tarnybą ir dalyvavo oro žvalgyboje. Jiems daug lengviau įvaldyti įrenginius. Maniškiai dronai yra to paties gamintojo, kuris tiekia dronus kariuomenei, tad įranga labai panaši.

Esu labai dėkingas karo veteranams, nes tai žmonės, kurių dėka pavyko išgelbėti viską: valstybę, ateitį ir t. t. Ir mano, kaip verslininko, pareiga sukurti jiems tinkamas sąlygas dirbti. Vertinu realiai: pasamdęs veteraną, aš, kaip verslininkas, turiu daugiau garantijų, kad jo nepašauks į karą. Yra žmonių su negalia, yra žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių paliko kariuomenę, mielai duodu jiems darbo.

Dalyvauju organizuojant išgijusių veteranų mokymus, suteikiant jiems galimybę įgyti agrodrono operatoriaus profesiją. Ateičiai irgi norėčiau tokius žmones įdarbinti. Iš esmės valdyti vieną droną užtenka vieno operatoriaus. Stengiuosi turėti du, vienas iš jų pakaitinis.“

Patyrę augintojai sako, kad saldžiųjų bulvių ne tik skonis saldus: užtikrindamos didelį pelningumą, jos leidžia įgyvendinti saldžiausias svajones. „Jų potencialas yra labai didelis, – pabrėžia Ivan‘as Pavlish‘as. – Tame pačiame lauke galima auginti dvejus metus iš eilės. Antraisiais metais saldžiųjų bulvių derlius yra maždaug toks pat kaip ir pirmaisiais. O kaip sideratą sėjame garstyčias.

Didžiausias saldžiųjų bulvių priešas mūsų platumose yra spragšiai. Garstyčios šiek tiek pamažina jų populiaciją, dar naudojame organinius insekticidus. Ne visada pavyksta, bet kažkaip kovojame. Naudojame tik sertifikuotas organines trąšas, tręšiame humusu (netoliese yra viena iš nedaugelio galvijų fermų regione, kur galima gauti kokybiškos medžiagos tręšimui).

Kiekvienais metais į Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Karpatų regiono žemdirbystės institutą siunčiame saldžiųjų bulvių mėginius. Turime kokybę liudijantį sertifikatą. Ekologinį sertifikavimą planuojame pradėti kitąmet. Tai ilgalaikis procesas (treji metai). Tačiau toks mūsų tikslas.

Žinoma, yra didelis skirtumas tarp bendro batatų derliaus ir tos jo dalies, kuri tinka prekybai. Gumbų forma, dydis priklauso ir nuo dirvožemio struktūros: kartais jie užauga kumpi arba riesti, labai maži ar per dideli, pavyzdžiui, iki 2 kg. Kita vertus, didelius gumbus mielai perka restoranai, nes su jais mažiau darbo.

Bendradarbiaujame su keliais Lvivo restoranais, mūsų bulves perka ir vietinis nedidelių parduotuvių tinklas. Ateityje tikimės plėsti geografiją. Turiu daug idėjų dėl saldžiųjų bulvių verslo“.

Ivan‘as neplanuoja grįžti prie teisininko praktikos (beje, teisinių niuansų išmanymas padeda spręsti žemės klausimus ir dabar), o pasibaigus karui norėtų tapti klasikiniu ūkininku. Tegul šie planai kuo greičiau išsipildo, o batatai gausiai dera Ukrainos juodžemyje!