Kyjivas. Pasėlių draudimo situacija Ukrainoje paradoksali: žemės ūkio plėtra (nepaisant karo, šalies žemės ūkyje aktyviai diegiamos naujos technologijos, auga našumas) visiškai nekoreliuoja su draudimo rinkos augimu.

Pasėlių draudimas Ukrainoje piką pasiekė 2007 m. Bendras apdraustų pasėlių plotas sudarė 2,35 mln. ha (apdraustojo ploto svorio rodiklis buvo gana aukštas – siekė 12,65 proc.) pasėlių draudimą siūlė 62 (!) draudimo įmonės. Nei iki tol, nei vėliau bendras apdraustų pasėlių plotas Ukrainoje nepasiekė 2 mln. ha ribos, tik 2008-aisiais prašoko 1 mln. hektarų.

Apdraustojo ploto dalis daugiau niekada nebuvo išreiškiama dviženkliu skaičiumi (2008 m. ji sudarė 6,02 proc.). Pasėlių draudimo paslaugas teikiančių įmonių sumažėjo iki keliolikos, o prasidėjus karui jų liko gal penkios.

Draudimą skatino valstybės parama

Postūmį pasėlių draudimui šalyje davė 2000 m. startavusi valstybės paramos žemės ūkio rizikoms valdyti sistema. Paramos lėšų 2005–2008 m. vis daugėjo. Žemės ūkio draudimo rinkos dinamika buvo teigiama. Vienos draudimo bendrovės, kuri tais laikais daug dėmesio skyrė pasėlių draudimui, o vėliau pasitraukė, atstovas pripažino: „Oranžinės revoliucijos pergalė padarė teigiamą poveikį, ekonomika buvo 100 proc. liberalizuota, o valstybė iš pradžių stengėsi pateisinti rinkos dalyvių, įskaitant ir žemės ūkio draudimą, lūkesčius“. Bet tai trūko neilgai.

Priežastys? Daug kas kalba apie pokyčius Vyriausybėje („stiprūs verslininkai“ iš Donbaso pirmenybę teikė pramonei, o ne žemės ūkiui), taip pat apie tai, kad nugalėjo ukrainiečiams būdingas nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir draudikais. Nuo 2009 m. žemės ūkio rizikų draudimo finansavimas valstybės lėšomis programa buvo apribota.

Todėl 2009–2012 m. pasėlių draudimas tapo formaliu, t. y. pasėliai buvo draudžiamo pagal užstato įgijimo programą norint pasiskolinti pinigų iš finansų įstaigų.

Situacija šiek tiek gerėjo, tačiau 2007 m. rodiklių draudikams pasiekti nepavyko. Maksimalus apdraustas plotas 2013 m. sudarė 869 tūkst. ha (4,51 proc.), o nuo 2014 m. prasidėjo nuolatinis mažėjimas. Vėliau daugelis operatorių su liūdesiu konstatavo, kad pasėlių draudimo rinkos nebeliko.

„Didžiausia mūsų draudimo išmoka siekė 24 mln. grivinų arba šiek tiek daugiau nei 890 tūkst. eurų, – karo išvakarėse dalijosi Viktor‘as Andriychuk‘as, draudimo bendrovės ARX Draudimo ir produktų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas. – O mes, nelaukdami pinigų iš perdraudikų, šią sumą išmokėjome per dvi savaites.

Tai buvo 2019 m., draudiminis įvykis – sausra. Tad kai dabar išgirstame, kad kai kurios draudimo bendrovės garsiai pareiškia, esą galinčios išmokėti 2 mln. ar 10 mln. grivinų, ironiškai nusišypsome. Tokie pareiškimai skamba nelabai korektiškai. Žemės ūkio draudimo nuostoliai gali siekti šimtus milijonų grivinų, ir tam, kad tai įvyktų, nereikia ypatingos nelaimės. Pavasario-vasaros laikotarpio 1 000 ha rapsų atsakomybės suma siekia apie 80 mln. grivinų (2021 m. – apie 2,6 mln. Eur). Turint omeny vidutinio rapsų derliaus (3,5 t/ha) kosminę kainą 2021 metais (daugiau kaip 650 Eur/t), žaidimas vertas žvakių! Ir net kruša gali sunaikinti 1 000 ha rapsų.

Viktor‘as Andriychuk‘as, draudimo bendrovės ARX atstovas

Turėjome atvejį, kai, likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo, Ivano Frankivsko srityje buvo pažeista 600 ha rapsų. Pajamingumas gerokai sumažėjo, užfiksavome draudimo išmoką ir išmokėjome 6,5 mln. grivinų (2021 m. – daugiau kaip 210 tūkst. Eur). Jei kruša būtų stipresnė, būtų išgulę visi rapsai ir tikriausiai tektų sumokėti gerokai daugiau“.

Tačiau atėjo karas ir atnešė kitą paradoksą – pasėlių draudimo rinkos augimo galimybę. Dar daugiau: čia vienas paradoksas slypi kitame: augant draudimo mastams, draudimo kompanijų gali būti mažiau. Kaip tai įmanoma?

Indeksais pagrįstas draudimas

Indeksais pagrįstas draudimas (angl. - Index insurance) yra įdomi kryptis, o šiame kontekste – perspektyvus tarptautinių žemės ūkio technologijų tiekėjų ir draudikų bendradarbiavimo pavyzdys. „Syngenta“ jau 8-ąjį sezoną globoja programą „MeteoZakhist“. Šiais metais „Syngenta“ partnerė programoje yra draudimo bendrovė INGO. Indeksais pagrįsto draudimo esmė ta, kad fiksuodami draudiminį įvykį, draudimo bendrovių specialistai nevažiuoja į laukus, o naudoja objektyvius palydovinius duomenis. Žmogiškasis faktorius eliminuojamas.

Įmonės „Syngenta“ apsaugos nuo agronominių rizikų vadovas Roman‘as Hrypko‘a prisimena: „Pirmus du sezonus buvo sunku, nes indeksais pagrįstas draudimas buvo visiškai nepažįstamas nei ūkininkams, nei rinkai. Dėjome daug pastangų, kad įrodytume, jog programa egzistuoja ir ūkininkai gauna kompensacijas. Po to, kai klientai (mūsų atveju tai žemės ūkio gamintojai, taikantys „Syngenta“ technologiją) pradėjo ja naudotis, pajutome gana didelę paklausą. Ir prieš prasidedant karui, 2020–2021 m., programa pasiekė didžiausią apimtį. 2021 metais apėmėme 1,2 mln. ha visoje Ukrainos teritorijoje.

„Syngenta“ apsaugos nuo agronominių rizikų vadovas Roman‘as Hrypko‘a

Prie šios programos prisijungė daugiau kaip tūkstantis ūkininkų. Kompensacijų suma 2021 m. viršijo 100 mln. grivinų (per 3,2 mln. eurų). Tai buvo mūsų vystymosi viršūnė! Žinoma, prasidėjus plataus masto invazijai, apimtys sumažėjo. Tačiau dabar pamažu juos atkuriame. Didžiausią dėmesį skiriame svarbiausioms Ukrainoje auginamoms kultūroms: saulėgrąžoms, kviečiams, miežiams, kukurūzams, rapsams.

Tradiciškai „MeteoZahist“ iš tikrųjų suteikia apsaugą nuo blogų oro sąlygų. O didžiausia Ukrainos oro problema – sausra. Kai pradėjome, daugiausia dėmesio skyrėme apsaugai nuo sausrų. Todėl didžiausia paslaugos paklausa buvo Ukrainos rytuose ir pietuose. Vakarų Ukrainai prieš keletą metų taip pat sukūrėme perteklinių kritulių indeksą. Pastaruosius ketverius-penkerius metus programa dirbo su trimis rodikliais: sausra (kritulių trūkumas), šiluma (aukšta temperatūra) ir liūtis (gana didelis kritulių kiekis, sukeliantis neigiamų pasekmių).

Noriu pastebėti, kad šios programos populiarumui didelės įtakos turėjo tai, kad pasėlių draudimas „Syngenta“ klientams nieko nekainuoja. Tiksliau, dalyvavimo programoje kriterijus yra tam tikro skaičiaus agrotechnologinių elementų pirkimas iš įmonės „Syngenta“. Iškalbinga tai, kad visuose renginiuose, kuriuose dalyvavo šios programos žemdirbiai, draudimo bendrovių atstovai užduoda klausimus: „O jei tektų mokėti už žemės ūkio draudimą, ar dalyvautumėte programoje? Ir kiekvieną kartą ūkininkai atsakydavo neigiamai.

Trūksta tik kompensacinių išmokų

Tačiau Ukrainos pasėlių draudimo rinka – tai ne vien indeksai. Tradiciniame draudime didžiausios apimtys tenka žieminių pasėlių, daugiausia rapsų, peržiemojimo draudimui. Tam tikras valstybės dėmesys pasėlių draudimui atgimsta, tačiau yra įvairių niuansų.

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos svetainėje yra sąrašas draudikų, turinčių teisę siūlyti draudimo produktus su valstybės parama.

Draudimo bendrovės INGO agropramoninio draudimo skyriaus vadovas Ruslan‘as Zymovec‘as pasakoja: „2021 metais buvo atlikti teisės aktų pakeitimai dėl draudimo produktų su valstybės parama specifikos. Buvo pasiūlyta, kad valstybė ūkininkams iš dalies kompensuotų draudimo įmokas.

Šiuo metu įžengiame į periodą, kai vidutinis metinis kritulių kiekis gali būti toks pat, bet visi gali iškristi per vieną mėnesį. Kataklizmai taps dažnesni. Matome, kad žiemos Ukrainoje pastaraisiais metais labai pasikeitė. Dvidešimties laipsnių šalčio nematėme turbūt daugiau nei 10 metų.

Draudimo bendrovės INGO agropramoninio draudimo skyriaus vadovas Ruslan‘as Zymovec‘as

Žiemos dažnai besniegės ar su mažai sniego. O valstybė siūlė kompensuoti iki 65 proc. draudimo įmokos. Atitinkamai jau yra trys ministerijos patvirtinti draudimo produktai: žiemkenčių draudimas žiemos laikotarpiui, žiemkenčių pasėlių draudimas visam laikotarpiui nuo sėjos iki derliaus nuėmimo ir grūdų grupės vasarinių pasėlių draudimas nuo pavasarinės vegetacijos iki derliaus nuėmimo. Šiuo metu kuriamas dar vienas draudimo produktas – cukrinių runkelių draudimas.

Deja, jau praėjo treji metai, tačiau draudimo įmokų kompensavimui biudžete lėšų nebuvo numatyta. Yra draudimo produktas, yra valstybės akredituota draudimo bendrovė, bet kompensacijoms dar nėra numatyta nė grivinos“.

Daug prasčiau reikalai klostosi ūkinių gyvūnų draudimo srityje. „Yra puikių draudimo sutarčių, kurios apima visas galimas rizikas“, – sako Ruslan‘as Zymovets‘as. – Iki 2010 metų apėmėme afrikinį kiaulių marą, klasikinį marą, juodligę – žodžiu, visas ligas, kurios vienu metu gali sukelti visos bandos gaišimą. Laikui bėgant, kai Ukrainoje pradėjo sirgti visomis šiomis ligomis (2013–2014 m. buvo iki 100 AKM atvejų), Vakarų perdraudikai, kurie prisiima mūsų riziką, atsisakė drausti. Buvome priversti atsisakyti draudimo nuo infekcinių ligų ir perėjome prie klasikinių rūšių: audros, uragano, gyvūnų žūties ganyklose ar transportuojant. Valstybės paramos tam nėra“.

Karas gerokai pakeitė žemės ūkio draudimo produktų sąrašą. R. Zymovets‘as sako: „Kuriame draudimo produktus, kurie galėtų padengti karo sukeltą riziką. Žieminiams pasėliams (kviečių, rapsų, miežių) buvo pratęstas išlaidų draudimas žiemos laikotarpiui, padengiant karo riziką iki 2 mln. grivinų.

Taip pat pasiūlėme padengti laukų išminavimo išlaidas, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvyko nelaimė. Plečiame ir draudžiame šio sezono derlių. Tai labai pravers ūkininkams, nes technologiniai procesai vyksta greitai ir priklauso nuo orų. Jei ūkininkas nespės laiku atvykti į lauką ir atlikti purškimo, ateityje jis gali prarasti iki 15-20 proc. derliaus. Tai ypač akivaizdu cukrinių runkelių pasėliuose. Karo rizika apima taip pat yra karinės technikos judėjimą, apkasų ir kitų gynybinių statinių statybą, kai tai vyksta dirbamoje žemėje.“

***

Kalbėdami apie žemės ūkio draudimo kultūrą Ukrainoje, daugelis rinkos dalyvių skundžiasi, kad Ukrainoje jos nėra. O tai lėtina rinkos plėtrą. „Žemės ūkio draudimo kultūra neatsiranda per metus, trejus, penkerius“, – pabrėžia R. Zymovets‘as. – Mums reikia tvaraus vystymosi kartos“. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo V. Andriychuk‘as: „Agrodraudimas – tai ne 100 metrų lenktynės, o gerokai ilgesnė distancija. Ir mes ją įveiksime!"