Telšių r. Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkei Zitai Dargienei dabar tenka daugiau atsakomybių, nes neseniai tapo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininke. Ji sako, kad šioje veikloje labiausiai motyvuoja pasiekti rezultatai dėl ūkininkų gerovės.

Kaip sekasi derinti vicepirmininkės ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės pareigas?

Sekasi gana gerai, nors tai ir reikalauja daug laiko ir energijos. Abi pozicijos glaudžiai susijusios su ūkininkų interesų atstovavimu, todėl patiriu mažiau sunkumų, nes abi pareigos dažnai persipina. 

Telšių rajono ūkininkų sąjungoje rūpinuosi vietos problemomis, o LŪS veikloje turiu galimybę spręsti platesnio masto iššūkius nacionaliniu lygmeniu. Dėl to derinti šias pareigas prasminga, nes iš Telšių rajono ūkininkų gaunu tiesioginį grįžtamąjį ryšį, kurį galiu panaudoti nacionalinėse diskusijose ir priimant sprendimus, aktualius visos šalies ūkininkams.

Nesureikšminu pareigų – išlikau tokia pat, kaip ir anksčiau, tik dabar dirbu dar aktyviau. Reikalauju daug ne tik iš savęs, bet ir kitų, stengiuosi nuolat domėtis, ieškoti informacijos ir reaguoti į sparčiai besikeičiančius teisės aktus. 

Nors šis laikotarpis dažnai sutampa su darbymečiu ūkyje, labai stengiuosi, kad spėčiau viską: tiek dirbti ūkyje, tiek būti su šeima, tiek ginti Telšių rajono ūkininkų interesus. Labai džiaugiuosi, kad turiu puikius žmones aplinkui, kurie mane palaiko ir padeda.

Kokių esminių pokyčių norėtumėte pasiekti per savo vicepirmininkavimo kadenciją?

Labai džiaugčiausi, jei kandidatuodami į LŪS valdymo organus ūkininkai paliktų nuošalėje asmeninį norą būti matomi ir siektų bendrų tikslų.

Per savo vicepirmininkavimo kadenciją sieksiu teisingesnių sąlygų ūkininkams, ypač teisingų pajamų, siekiant įgyvendinti sąžiningą pieno ir kitų žemės ūkio produktų supirkimo kainodarą. Taip pat supaprastinti reglamentavimą, pavyzdžiui, sušvelninti tręšimo planų rengimo taisykles.

Norėčiau, kad LŪS taptų dar aktyvesnė ir įsitrauktų į svarbias diskusijas dėl ES ir Lietuvos žemės ūkio politikos formavimo, ginant ūkininkų interesus.

Sieksiu pritraukti jaunimo į žemės ūkį, taip pat skatinti tvarių ūkininkavimo technologijų diegimą, atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius.

Kaip žinoma, LŪS – didelė ir stipri organizacija. Tad norėčiau, kad dauguma rajoninių skyrių pirmininkų dirbtų kartu, vieningai, ne kiekvienas atskirai. Būtų lengviau siekti rezultatų, jeigu dirbtume kaip komanda.

Kaip pasikeitė jūsų veikla tapus vicepirmininke Lietuvos ūkininkų sąjungoje?

Tapus vicepirmininke Lietuvos ūkininkų sąjungoje, mano veikla tapo gerokai intensyvesnė ir platesnė. 

Atsakomybių tikrai padaugėjo – reikia derinti vietos ūkininkų interesus su bendromis sąjungos strategijomis, atstovauti Lietuvos ūkininkams svarbiuose posėdžiuose ir diskusijose, taip pat nuolat ieškoti bendrų sprendimų tarp įvairių regionų ir sektorių.

Kaip vertinate dabartinį Ūkininkų sąjungos vaidmenį formuojant žemės ūkio politiką Lietuvoje?

Artėja Seimo rinkimai, todėl dabartinį mūsų organizacijos vaidmenį formuojant žemės ūkio politiką reikia vertinti atsargiai. 

Nors LŪS tikrai daro įtaką reikšmingiems sprendimams, ypač derybose su valdžios institucijomis, tačiau artėjant rinkimams šis vaidmuo gali tapti dar svarbesnis. 

Rinkimų laikotarpiu turime išlaikyti organizaciją aktyvią ir kryptingą, kad užtikrintume, jog po jų būtų atsižvelgta į ūkininkų interesus.

Per rinkimus turime didinti mūsų organizacijos matomumą, glaudžiau bendradarbiauti su politinėmis partijomis, kad ūkininkų balsas būtų svarbus ir lemiantis. Tik tada galėsime įvertinti, kiek mūsų veiksmai realiai daro įtaką politiniams sprendimams, taip pat tai, ar būsimoji politika atitiks ūkininkų poreikius.

Kaip Lietuvos ūkininkų sąjunga galėtų pagerinti komunikaciją tarp ūkininkų ir valdžios institucijų?

Manau, reikėtų dažniau organizuoti susitikimus tarp ūkininkų ir valdžios atstovų, per kuriuos būtų tiesiogiai išsakomi ūkininkų poreikiai.
Pravartu sukurti ar patobulinti esamas platformas, kur ūkininkai galėtų greitai pateikti klausimus, gauti informaciją ar pasiūlymus.

Be to, LŪS galėtų tarpininkauti tarp ūkininkų ir valdžios, siekiant konstruktyvių sprendimų. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad valdžios institucijos prieš priimdamos sprendimus konsultuotųsi su ūkininkais ir Ūkininkų sąjunga.

Ypač svarbu didinti organizacijos matomumą per televiziją, radiją ir socialinius tinklus, kad visuomenė ir valdžia atkreiptų dėmesį į svarbiausius ūkininkų klausimus.

Kas yra tas variklis, kuris skatina siekti pokyčių ir įgyvendinti naujas iniciatyvas Ūkininkų sąjungoje?

Ūkininkų gerovė ir ateities perspektyvos – pagrindinis variklis, skatinantis siekti pokyčių. Kasdien susiduriame su įvairiais iššūkiais, pradedant sąžiningų supirkimo kainų trūkumu, baigiant perteklinėmis taisyklėmis. Šie rūpesčiai skatina mane veikti.

Jaunosios kartos ūkininkų įtraukimas taip pat yra didelė motyvacija. Noras, kad ūkininkavimas taptų patrauklus ir pelningas užsiėmimas, kurį jaunimas matytų kaip savo ateitį, yra labai svarbus.

Galiausiai bendruomeniškumas ir solidarumas tarp ūkininkų suteikia jėgų. Žinojimas, kad mano darbas padeda ne tik mano ūkiui, bet ir tūkstančiams kitų ūkininkų Lietuvoje, suteikia energijos ir motyvacijos judėti į priekį, siekti inovatyvių sprendimų, kurie būtų naudingi visai bendruomenei.

Dėkoju už pokalbį.