Briuselis / Kaunas. Europos Komisijos paskelbta tvarios maisto sistemos sukūrimo strategija savo svoriu pirmiausia užguls žemdirbius – jiems keliami nauji reikalavimai ir nustatomi nepamatuoti ribojimai.

Europos Komisija trečiadienį priėmė strategiją „Nuo lauko iki stalo“ (angl. From Farm to Fork), kuri, jos manymu, leis sukurti sveiką ir visiškai tvarią maisto sistemą. Tarp tikslų, kurių teks pasiekti iki 2030 m., įsipareigojimas 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, o 25 proc. žemės ūkio paskirties žemė skirti ekologiniam ūkininkavimui.

Strategija „Nuo lauko iki stalo“ išplaukia iš Europos žaliojo susitarimo, kuris buvo paskelbtas nepaisant pandemijos.

Briuselis nurodo, kad koronaviruso krizė išryškino tvirtos ir atsparios maisto sistemos, kuri suteiktų piliečiams galimybę apsirūpinti maistu prieinamomis kainomis, svarbą. Pandemija taip pat labai aiškiai parodė pasaulio sveikatos, ekosistemų, tiekimo grandinių, vartojimo įpročių tarpusavio ryšius.

Europos Komisija kartu priėmė naują biologinės įvairovės strategiją, tad abi jos palies žemdirbius.

Briuselio teigimu, valstybės narės turės įgyvendinti plataus užmojo ir plataus masto priemones, kad būtų visiškai įdiegti galiojantys teisės aktai dėl biogeninės taršos, kad būtų išvengta praradimo maistinių medžiagų, kurios teršia orą ir vandenį ir gali kenkti žmonių sveikatai bei aplinkai.

Norint pasiekti ekologinio ūkininkavimo tikslus, būtina užtikrinti tvarią šio ES sektoriaus ekonominę plėtrą ir skatinti paklausą. Be bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, tokių kaip ekologinės programos, investicijos ir konsultavimo paslaugos, ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) priemonių, Komisija žada pateikti ekologinio ūkininkavimo veiksmų planą.

Lietuvos žemdirbių atstovų nuomonės nevienodos

Kaip šie užmojai gali paveikti Lietuvos agrarinio sektoriaus ir žemdirbių ateitį? Portalas manoukis.lt teiravosi žemės ūkio organizacijų bei žemės ūkio ministro nuomonės.

„Suprasdami tvirtas Europos Komisijos nuostatas, numatytas Žaliajame Europos kurse, prisidėsime prie šių strateginių iniciatyvų įgyvendinimo. Kartu su žemdirbių visuomene Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltojoje knygoje esame numatę ateityje ženkliai padidinti ekologinei gamybai skiriamus plotus. Šią iniciatyvą įtvirtinsime ir Nacionalinėje pažangos programoje bei ateinančio BŽŪP laikotarpio Strateginiame plane.

Didindami ekologinę gamybą, mažinsime ir mineralinių trąšų naudojimą. Be to, tręšiant augalus turime nemažai rezervų, kad augalų maistinės medžiagos būtų panaudojamos efektyviau. Šalies Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta įdiegti subalansuotą tręšimo sistemą. Ją įgyvendinant sieksime ne tik aplinkosaugos, bet ir teigiamo ekonominio efekto dėl mažėjančių tręšimo sąnaudų. Tai didins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą. Taip pat Nacionaliniame energetikos ir klimato plane esame numatę taikyti mineralinių trąšų naudojimo mažinimo priemones, o tai leis siekti ir nacionalinių įsipareigojimų įgyvendinimo mažinant šilumos efektą sukeliančių dujų emisijas“, - teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Pasak jo, be abejo, visi sprendimai turi būti grindžiami mokslinėmis žiniomis bei jų perdavimu žemdirbiams didinant jų kompetencijas. Tikslų įgyvendinimas pareikalaus ir papildomų finansinių išteklių, tad Europos Komisija turi tai vertinti, numatydama adekvačias paramos lėšas šiems žemės ūkio sektoriaus pokyčiams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, svarstydamas, ar mūsų šalies žemdirbiai pasirengę įgyvendinti EK numatytus tikslus, pirmiausiai primena 2015 m. Jungtinių Tautų - aukščiausio lygio politiniame forume - priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų. Ten tarp 17-os tikslų yra ir toks: „Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį.“ Šią darbotvarkę ratifikavo ir Lietuva.

„2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė „Biologinės įvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijas. Čia gi siūloma bent 30 proc. Europos teritorijos paversti veiksmingai valdomomis saugomomis teritorijomis, bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskirti biologinei įvairovei, 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams naudojamų antimikrobinių medžiagų naudojimą ir kt.

O kur dar kiti suvaržymai dėl klimato kaitos, „išeinantys“ iš to paties Briuselio? Taigi, kiek sumažėtų derliai, pieno gamyba ir kiek išaugtų maisto kaina? Šis klausimas keliamas nebuvo. Gal todėl šių strategijų pristatyme ir nedalyvavo ES žemės ūkio komisaras Janušas Vojcechovskis (Janusz Wojciechowski). Dalyvavo už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timermansas (Franc Timmermans), už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides), už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

Tenka apgailestauti dar ir dėl to, kad Europos Parlamente šių strategijų pagrindiniu komitetu tapo Aplinkos apsaugos komitetas, o Žemės ūkio – net neįtrauktas patariamuoju.

Manau, reikia laikytis subalansuoto visapusiško moksliškai pagrįsto požiūrio. Įsijautusieji į Europos žaliąjį kursą, turbūt jau mano, kad pienas ir duona maximose auga“, - komentuoja J. Sviderskis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad mažesnis pavojus būtų mūsų ūkiams, jeigu šie ES tikslai būtų įgyvendinami visose Bendrijos šalyse vienodomis sąlygomis. Lietuviai žemdirbiai jau ne kartą pajuto, kaip ES priimti rekomendacinio pobūdžio dokumentai pas mus įdiegiami kaip būtini reikalavimai. Tokiu atveju Lietuvos ūkininkai atsiduria nelygiavertėje konkurencinėje kovoje.

„Jeigu vartotojai pasiryžę už saugesnį, sveikesnį maistą susimokėti jo vertą kainą, tai kiekvienas verslas ir siektų tokią produkciją gaminti. Tačiau reikia suprasti, kad pagal numatomas priemones maisto būtų pagaminama mažiau ir brangesnio. Maisto kokybės gerinimas kainuos. Kas kompensuos tai? Ar ES vartotojai, tame tarpe ir lietuviai, jau pasiruošę už maistą mokėti brangiau?

Lietuva pagamina daugiau negu pačiai reikia augalininkystės produkcijos, bet savais gyvulininkystės produktais jau nebeapsirūpiname pakankamai. Klausimas, kaip apsirūpinsime trūkstama produkcijos dalimi, jeigu sieksime tikslo „nuo lauko iki stalo“?

Ar įmanoma dabartinę mūsų žemės ūkio struktūrą greitai pritaikyti prie naujų tikslų? Jeigu visose ES šalyse būtų vienodai judama ta kryptimi, tai lietuviai ūkininkai bent jau būtų vienodose konkurencinėse sąlygose. Kita vertus, ar ES tikrai bus pasiruošusi (tiek finansiniu, tiek ir teisėkūros požiūriu) judėti labai dideliais žingsniais ta kryptimi, kelia didelių abejonių. Dabar tiek pas mus, tiek ir visoje ES jaučiamas sąstingis teisėkūroje. Jis iš aukščiausių lygių persiduoda į žemesnius. Pateikiami ambicingi planai, o kai tenka kurti jų įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius teisės aktus, nebesimato jokių realių darbų. Labiausiai gąsdina, kad ambicingi tikslai bus pradėti įgyvendinti tinkamai nepasiruošus. Tuomet galime turėti labai didelių ekonominių praradimų, pradedant ūkiais ir baigiant vartotojais“, - komentuoja R. Juknevičius.

„Mes visomis keturiomis UŽ“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis sako, kad ES strategijos „Nuo lauko iki stalo“ gairės buvo žinomos jau seniau, ekologinių ūkių atstovai joms pritaria ir jas palaiko. Ypač planus gerokai išplėsti ekologinio žemės ūkio mastą.

„Pagal principą „nuo lauko iki stalo“ kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, viešajame sektoriuje jau dirbama labai plačiai. Tuo tarpu Lietuva savo vietinę produkciją eksportuoja, o viešasis maitinimas perka importinius pigiausius produktus. Taip neturėtų būti. Trumpinant tiekimo grandinę vartotojas gaus geresnį produktą. Danija dabar eina būtent ekologijos kryptimi. Mes turėtume matyti, ką daro šalys lyderės, ir eiti jų pavyzdžiu. Teigiamų pavyzdžių turime ir Lietuvoje - Ukmergės du darželiai, kurie vaikus maitina ekologiškais produktais, pasiekė labai puikių rezultatų. Patenkinti ir jiems produktus tiekiantys vietiniai ūkiai. 

Kam auginti ir gaminti pigius chemizuotus produktus, kurių yra perteklius ir kurių dalį reikia išmesti. Pamirštame, kad chemizuotai ūkininkaudami ne tik teršiame gamtą, bet ir remiame chemijos pramonę. O tai didina klimato kaitą. Ekologiškai ūkininkaujant sintetinių trąšų nereikia. Ekologinis žemės ūkis ne tik tausoja gamtą, gamina sveiką produkciją, bet stabdo ir aplinką teršiančią chemijos pramonę. Taigi, mes tikrai palaikome ilgalaikę ES strategiją dėl ekologinio žemės ūkio plėtros, pesticidų ir cheminių trąšų mažinimo“, - sako S. Daniulis.

Griežti ribojimai ir migloti pažadai

Ar tai geras sprendimas žemės ūkiui? Šiuo klausimu dabar pasisako tiek tarptautiniai žemės ūkio ekspertai, tiek įvairių šalių žemdirbių organizacijos.

Tarptautinio tinklo „Farm Europe“ ekspertai nurodo, kad nors abi strategijos apima teigiamus elementus (būtinybę užtikrinti maisto saugumą, poreikį atskirti ekologines schemas, remti skaitmeninį ūkininkavimą ir kt.), tačiau lieka atvirų klausimų dėl pasiūlymo nuoseklumo. Pavyzdžiui, siūloma smarkiai sumažinti pesticidų ir trąšų kiekį bei priverstinai mažinti žemės ūkio naudmenas. Šiuos pasiūlymus be poveikio įvertinimo ekspertai vadina nesuprantamais.

„Farm Europe“ pabrėžia, kad EK pirmiausia turi parodyti, kad jos pasiūlymai nesudarys papildomos naštos jau dabar įtemptam ūkininkų pragyvenimui ir nemažins ES žemės ūkio produkcijos, o tai prasilenktų su tikslais didinti Europos aprūpinimo maistu saugumą ir skatinti augimą.

Ekspertų teigimu, įgyvendinant šias strategijas dabartinėmis sąlygomis, 15 proc. sumažėtų ES žemės ūkio gamyba ir smarkiai sumažėtų ES aprūpinimas maistu. Be to, siūlomi ribojimai ES ūkininkams prieštarauja nepakankamai tvirtai ES pozicijai dėl importuojamo maisto, gaminamo kenksmingomis aplinkos sąlygomis. Vadinasi, ES ūkininkams bus sudarytos dar prastesnės sąlygos, nes jie privalės laikytis brangiai kainuojančių griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų, kurių jų konkurentai netaiko.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad strategijų pasiūlymuose labai konkrečiai įvardyti ribojimai, tačiau labai aptakiai ir neaiškiai kalbama apie tai, ką ūkininkai gaus mainais, kokią paramą. Žodžiai apie būtinybę turėti veiksmingesnį ES priemonių rinkinį, kuris padėtų geriau valdyti nestabilią ekonominę aplinką, nepasako beveik nieko.

„Farm Europe“ savo pranešime atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie ES baltymų gamybą, strategijų formuluotėse turi būti daugiau nei tušti norai. Komisija turėtų įsipareigoti pasiūlyti konkrečias ir veiksmingas priemones ir pripažinti, kad vienintelė sėkminga priemonė per pastaruosius dešimtmečius padidinti šią produkciją buvo ES kilmės biokuro plėtra.

Gali kilti socialinis chaosas

Briuselio pasiūlymus labai nevienareikšmiai vertina augalų apsaugos organizacijos. Lenkijos augalų apsaugos asociacija specialiame pranešime nurodo, kad planas perpus sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą iki 2030 m. atrodo nerealus, nepakenkiant Europos žemės ūkiui.

„Negalime ir neturime kelti grėsmės savo maisto saugai ir Europos žemės ūkio gyvybingumui, keldami ūkininkams reikalavimus, kurie pasmerkti nesėkmei. Šiandien žemės ūkį veikia daugybė neapibrėžtų veiksnių, įskaitant klimato pokyčius, didėjantį kenkėjų ir patogenų skaičių, oro anomalijas ir sausrą. Nauji ribojimai pablogins ūkininkų darbo galimybes, jų ekonominė padėtis gali pablogėti. Tai taip pat gali turėti įtakos maisto prieinamumui ir kainoms Europoje“, - nurodo Lenkijos augalų apsaugos asociacija, pabrėždama, kad tvarus žemės ūkis – tai daugybė tarpusavyje susisiekiančių indų. Darant žalą vienam, bus pakenkta visumai.

Lenkijos valstybinio augalų apsaugos mokslinių tyrimų instituto Poznanėje vadovas prof. Marekas Mrovčinskis (Marek Mrówczyński), komentuodamas žiniasklaidoje ES strategijas, nurodo, kad Briuselio strategijos sumažins žemės ūkio gamybą ir padidins maisto kainas. ES taip pat praras galimybę savarankiškai apsirūpinti maistu. „Visas strategijos išlaidas padengs ūkininkai, todėl vartotojas sumokės viską, o tai gali sukelti didelį socialinį nepasitenkinimą“, – nurodė M. Mrovčinskis.

Jo teigimu, kai kalbama apie konkrečius ribojimus, turi būti kalbama ir apie konkrečią pagalbą. ES pasiūlyti pakeitimai dėl didesnio biologinių metodų naudojimo integruotoje augalų apsaugoje gali būti realiai įgyvendinami, kai atsiras papildoma finansinė parama, kaip specialiųjų subsidijų dalis. Tokiomis subsidijomis kelerius metus naudojasi vokiečiai, kurie biologiniams agentams įsigyti skiria 70 eurų/ha. Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje vyriausybės papildomai moka iki 50 proc. biologinių preparatų pirkimo išlaidų. Tokia subsidijų sistema smarkiai padidino biologinių veiksnių naudojimą, o tai atitinka integruotą augalų apsaugą.

Europos žemdirbių skėtinė organizacija COPA-COGECA, vertindama šias EK ambicingas strategijas, pranešime spaudai teigė: „Jų sėkmė priklausys nuo vietos veikėjų: ūkininkų, miškų savininkų ir jų kooperatyvų. Prieš imantis bet kokių teisėkūros veiksmų, reikia atlikti išsamų nepriklausomą pradinio poveikio vertinimą. Europos ūkininkams, miškų savininkams ir jų kooperatyvams reikia alternatyvų, kad jie galėtų pasiekti ambicingus tikslus, nepažeisdami pragyvenimo šaltinio ir Europos kaimo ekonomikos. Aklas požiūris kels pavojų maisto saugai, Europos žemės ūkiui, konkurencingumui ir ūkininkavimo pajamoms, kurioms jau padarė didelę įtaką COVID-19 krizė.“

MŪ inf.