Vilnius. Skyrus daugiau dėmesio ir atidumo žemės ūkio teisėkūrai, būtų galima išvengti dviprasmybių ir teisės aktų sukuriamų naujų problemų, sako asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Jos teigimu, atsainus teisės aktų priėmimas lemia daug klaidų – pamačius, kad tvarka prieštarauja logikai ar galimybėms, imamasi vėl ją keisti.

„Toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Pavyzdžiui, 2020 m. lapkritį buvo priimtas skubus Žemės ūkio ministro įsakymas, kad ūkininkai turi per 48 val. suvesti duomenis apie augalų apsaugos produktų naudojimą į PPIS sistemą.

Vėliau šis įsakymas keistas keletą kartų, pamačius, kad lūkesčiai buvo nepamatuoti ir tam nepasiruošta. Kodėl nebuvo galima paruošti vieno tinkamo, aptarto įsakymo projekto ir išvengti penkių taisymų bei sukelto daugybės chaoso įvairioms bendruomenėms ir susijusioms grupėms? 

Ir tokių atvejų – ne vienas. Neįvertinti, neišdiskutuoti sprendimai teisėkūroje lemia, kad sprendžiant vieną problemą sukuriamos 2-4 naujos.

Turime dar vieną šviežią pavyzdį iš žemės ūkio: balandžio 5 d. įsigaliojusį žemės ūkio ministro įsakymą, kuris turėtų apibrėžti, kaip ūkininkai turėtų purkšti laukus augalų apsaugos produktais, siekiant apsaugoti bites. Nors vienas punktas (59 punktas) yra aiškus ir numato, kad produktai, kurie yra pažymėti kaip „pavojingi bitėms“, gali būti naudojami tik nakties metu bičių maitinimosi periodu. Tai – įprasta praktika, taikoma jau bene dešimtmetį Lietuvoje, taip pat paplitusi ir kai kuriose kitose Europos šalyse.

Tačiau kitas to paties įsakymo punktas (74 punktas), suformuluotas labai nevienareikšmiškai – tarsi draudžiama dienos metu naudoti bet kokius augalų apsaugos produktus, net ir nekenksmingus bitėms, jei žemės sklype yra žydinčių augalų. O jų visada yra“, – teigia Z. Varanavičienė.

Anot jos, akivaizdu, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes nėra priežasties įpareigoti ūkininkus visus purškimus atlikti tik naktį, net jeigu naudojami bitėms saugūs produktai. Asociacijos vadovės teigimu, apie šį reikalavimą Lietuvos ūkininkams išgirdę Belgijos ekspertai net pasibaisėjo, kodėl Lietuva jį taiko, nes darbas naktį yra ir mažiau saugus pačiam dirbančiajam, ir gali trukdyti nakties poilsį aplinkiniams gyventojams, nesigilinant į technologinius dalykus, tokius kaip iškritusi rasa, didesnė pesticidų nutekėjimo tikimybė. 

„Gali būti, kad toks žemės ūkio ministro iškeltas reikalavimas įsakyme – tik eilinis, per skubėjimą blogai parinktos punkto formuluotės pavyzdys. Bet jis puikiai rodo, kad jeigu teisės aktų projektai būtų detaliai aptariami su tos srities ekspertais, bendruomenių atstovais ir interesų grupėmis, tokių ydingų formuluočių būtų išvengta. Ir tuomet ką tik išleisto ir chaoso įnešusio įsakymo nereikėtų keisti“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji primena, kad vienas iš septynių teisėkūros įstatymu patvirtintų geros teisėkūros principų yra aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Asociacija „CropLife Lietuva“ pastebi, kad per metus priimama daugiau nei 23 tūkst. naujų ar pakeistų teisės aktų per metus. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei prieš 20 metų, kai Lietuvai į savo teisės sistemą reikėjo perkelti visą Europos Sąjungos teisę ir jos taikymo praktiką. 

Ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje priimama tris kartus daugiau įstatymų nei Estijoje ir dukart daugiau  nei Latvijoje, nekalbant jau apie kitus teisės aktus. EBPO taip pat yra pastebėjusi, kad Lietuva stokoja įpročio teisiškai privalomus sprendimus grįsti mokslo duomenimis, įrodymais ir analizėmis, o teisėkūros infliacija yra rimtas iššūkis, menkinantis įstatymų laikymąsi ir sukuriantis per didelę reguliavimo naštą.