Kaunas. Ar tikrai ūkininkams sudarytos išskirtinės sąlygas nemokėti mokesčių. Ar iš tikrųjų jie pelnosi iš visuomenės ir Lietuvoje yra tik išlaikytiniai? Ar visuomenė apskritai žino, kiek Lietuvoje yra ūkininkų ir kaip jų veikla apmokestinama? Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas išplatino pranešimą, kuriame išdėsto poziciją aktyviai diskutuojamu ūkininkų mokesčių klausimu.

Anot J. Talmanto, priekaištai ūkininkams nėra teisingi, o problemų ūkininkų apmokestinimo sistemoje yra ir labai didelių. Visų pirma dėl to, kad Lietuvoje pagal skelbiamus duomenis sunku atrinkti, kas iš tikrųjų yra kas žemės ūkyje.

Tai kiek ūkininkų yra Lietuvoje?

Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) duomenimis, šalyje užregistruota beveik 117 tūkst. ūkininkų mokesčių mokėtojų ir 8,4 tūkst. jų partnerių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (VIC) duomenimis, Ūkininkų ūkių registre yra 122,5 tūkst. ūkininkų. Abi įstaigos pateikia skirtingus duomenys tą pačią dieną - š. m. kovo 1-ąją.

VMI duomenimis, gyventojų, vykdančių žemės ūkio individualią veiklą, kurių ūkio ekonominis dydis mažesnis kaip 2 EDV yra net 190 tūkst. Nuo 2 iki 4 EDV - 17 tūkst. Tų, kurių EDV lygus 4 ir didesnis - beveik 19 tūkst., o iš jų 7,1 tūkst. ūkių ekonominis dydis lygus ir didesnis negu 14 EDV. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, aktyvių valdų šalyje yra 161 tūkst., iš jų mažesnių kaip 2 EDV - 129 tūkst., nuo 2 iki 4 EDV - 17 tūkst., nuo 4 iki 14 EDV - 11,6 tūkst., nuo 14 EDV - 7,6 tūkst. Papildomai nurodoma, kad 58 tūkst. aktyvių valdų turėtojai yra pensininkai. Duomenys vėl gerokai skiriasi.

„Esmė ta, kad kiekvienoje savivaldybėje deklaruojama po kelis tūkstančius ūkininkų ūkių, o realiai kiekvienoje iš jų yra tik nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų normaliai vykdančių veiklą ūkininkų", - paaiškina J. Talmantas.

Ūkininkai, pusiau ūkininkai ir dar kai kas

Mokesčių mokėjimo prasme svarbiausi yra tie ūkiai, kurių EDV lygus 4 ir didesnis, nes jie - potencialūs PVM ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), „Sodros" įmokų mokėtojai. Jeigu ūkininko ūkio dydis yra mažesnis negu 4 EDV, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikalaujama.

Kyla klausimas, ar mažieji ūkiai iš tiesų nemoka jokių mokesčių? Juk smulkieji ūkininkai neišgyventų vien tik iš žemės ūkio veiklos ir dažniausiai tai yra arba dirbantys kitose srityse, arba pensinio amžiaus žmonės, papildomai užsiimantys ir žemės ūkio veikla. Vieni iš jų mokesčius moka pagal turimas savo darbo sutartis, o kiti jau yra uždirbę pensijas.

„Mes irgi norėtume žinoti, kiek tarp tų itin smulkių ūkininkų yra priemiesčiuose ir miestuose pasistatytų lengvatinėmis sąlygomis namų valdų, kai nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje buvo galima ūkininkui pasistatyti sodybą? Kiek tuo laiku miesto žmonių tapo ūkininkais? Suskaičiavę įsitikinsime, kad apie 18 tūkst. asmenų lieka atsakingi už visos Lietuvos ūkininkus, kurie neva neprisideda prie švietimo, medicinos ir pensininkų išlaikymo", - teigia J. Talmantas.

Ūkininkai mokesčius moka

VMI duomenimis, 2016 m. rugsėjo 1 d. šalyje buvo 15,6 tūkst. ūkininkų PVM mokėtojų. Tie, kurie realiai vykdo žemės ūkio veiklą, yra įdarbinę ūkiuose žmonių, kaip ir visi kiti darbdaviai moka mokesčius VMI ir „Sodrai". Jei didieji kritikai pasigilintų, jie įsitikintų, kad šios išlaidos ūkininko ūkio veiklos apskaitoje patenka į sąnaudas, o jo, kaip fizinio asmens  mokesčiai, sumokami priklausomai nuo to, ar jo veikla pelninga ar nuostolinga.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, gaunantys pajamų iš žemės ūkio produktų gamybos, paslaugų žemės ūkiui teikimo ir ūkyje pagamintų maisto produktų realizavimo, moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM), jeigu yra įregistruoti PVM mokėtojais arba privalo jais registruotis. Ši nuostata įtvirtinta įstatyme, kad sušvelnintų žemės ūkio politikos skirtumus pasekmes tarp naujųjų ir senųjų ES šalių.

PVM mokėtojais privalu registruotis, kai pajamos sudaro daugiau kaip 45000 Eur per paskutiniuosius 12 mėnesių. Apmokestinamas skirtumas tarp gautų (uždirbtų) žemės ūkio veiklos pajamų ir juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstų faktiškai patirtų išlaidų. Jei ūkininkas ne PVM mokėtojas, jam taikomas nulinis pajamų mokesčio tarifas.

Pajamoms pripažinti ūkininkas turi pasirinkti jų pripažinimo apskaitos principą: pinigų (kai pajamos pripažįstamos pinigų gavimo momentu, t. y. apmokėjus) arba kaupimo (pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į jų apmokėjimą). Kaupimo apskaitos principas taikomas tada, kai gyventojas yra PVM mokėtojas arba savo veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą. Tik gyventojai, naudojantys kaupimo apskaitos principą, susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius gali perkelti į kitus mokestinius metus.

Neapmokestinamosios pajamos yra ūkininkų gaunamos tiesioginės išmokos pajamų lygiui palaikyti, bet tai yra ES Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo principas, taikomas ir kitų ES šalių žemės ūkyje.

Ar ūkininkai lobsta iš tiesioginių išmokų

Ūkininkams metami priekaištai, esą jų gaunamos tiesioginės išmokos - tai visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigai. Šios lėšos yra Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos dalies išmokos, mokamos visos ES žemdirbiams ir tik tiems, kurie laikosi įvairių tos pačios ES nustatytų reikalavimų.

„Lietuva nėra tarp daugiausiai gaunančių išmokų ir net nesiekia vidurkio. Iš visų šalių esame vieni mažiausiai gaunančiųjų, tačiau bendroje rinkoje esame priversti konkuruoti su daugiausiai išmokų gaunančių šalių ūkininkais. Išmokos - tai ne priedas, papildomos pajamos ar viršpelnis. Tai lėšos, skirtos pajamoms palaikyti ir kaip kompensacija už praradimus vykdant aplinkai naudingą veiklą, už kraštovaizdžio elementų išsaugojimą, už geros agrarinės būklės palaikymą ir ES reglamentų vykdymą", - paaiškina J. Talmantas.

Turtingi, bet prasiskolinę

Seimo narė A. Maldeikienė ūkininkus įvardija kaip „gyventojų grupę, kuri yra ne tik pasiturintys, bet labai turtingi". Pasak J. Talmanto, niekas neneigia, kad yra turtingų ūkininkų, tačiau tokių yra vienetai, kaip ir bet kuriame kitame versle. Be kita ko, turtingiausiais laikomi ūkininkai yra tarp labiausiai įsiskolinusių banko institucijoms asmenų, nes jiems nuolat tenka skolintis lėšų ūkio modernizacijai ir apyvartinėms lėšoms.

„Žemės ūkio veikloje pajamų už produkciją įmanoma gauti tik nuėmus derlių, pardavus keletą metų augintą gyvulį ir tik pienininkystėje galima gauti pastovesnių pajamų. Bet jas išlyginti su išlaidomis įmanoma tik tada, kai sektoriaus neveikia išorinių rinkų krizės. Dažnas ūkininkas yra priverstas savo veikloje būti nuolat įsiskolinusiu įvairioms žemės ūkį aptarnaujančioms įmonėms už teikiamus kreditus trąšoms, augalų apsaugos priemonėms ir už tai mokėti nemažas palūkanas", - primena Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.

Žemės įsigijimas nepatenka į išlaidas

Lietuvos mokesčių politika yra sudėtinga, nes joje taikoma daugybė išimčių. Būtent tas sudėtingumas ir pernelyg dideli mokesčiai mūsų šalyje verčia kovoti dėl veiklos mokestinių lengvatų. „Ūkininkai visada linkę tartis, tačiau turi būti visiems vienodos sąlygos gyventi ir dirbti. Lietuvoje gyvenimas koncentruojasi dideliuose miestuose, o dėmesio regionams trūksta. Todėl didžiąja dalimi tik kaime gyvenančių ir šiek tiek prakutusių ūkininkų dėka regionai dar kažkiek gyvybingi", - įsitikinęs J. Talmantas.

„Ieškodami tariamų milijonų ūkininkų kišenėse, ieškokite jų ir tarp visų kitų individualią veiklą vykdančių verslo subjektų. Tie, kurie iš tiesų dirba žemę, skaičiuoja, kad pragyventų, išmaitintų savo šeimas ir turėtų už ką įdarbinti kitus savo ūkyje, nėra valstybės išlaikytiniai. Žemė Lietuvoje labai brangi, bet ji yra pagrindinė žemės ūkio veiklos priemonė. Žemės įsigijimas nėra įskaičiuojamas į ūkininko veiklos išlaidas. Pinigus žemei įsigyti ūkininkas turi sutaupyti iš savo ūkio veiklos. Ir didžiausius žemės plotus Lietuvoje valdo net ne ūkininkai, o verslo grupuotės", - pabrėžia J. Talmantas.

Jo žodžiais, ūkininkai būtų dėkingi, jeigu Seimo narė A. Maldeikienė sutvarkytų Lietuvoje verslo grupuočių sąsajas, nertas ir regztas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. „Ūkininkai taip ir netapo lobistais. Ir tie iš jų, kurie atėjo į Seimą, tikrai nepuls ginti ūkininkų, kad šie nemokėtų mokesčių. Mes tai galime tik pavadinti ūkininkų atstovų išbandymą valdžia. Bet jeigu ūkininkai, būdami valdžioje, sugebės sutvarkyti ir suvaldyti visą chaotiškai veikiančią Lietuvos biurokratinę bei mokesčių sistemą, galbūt ir bus galima teigti, kad ūkininkai moka gaspadoriškai tvarkytis ne tik ūkyje, bet ir valstybėje", - rašoma J. Talmanto pranešime.

Iš kur tas įžvalgumas ir išmanymas

Kai 2015 m. rudenį Lietuvos ūkininkų sąjunga kvietė ekonomistę, o dabar jau Seimo narę A. Maldeikienę į savo renginį ir paprašė pristatyti pranešimą ūkininkams aktualia tema, ji pasiūlė kitą temą - apie politiką ir viešuosius finansus. Paaiškino, jog apie žemės ūkį beveik neišmano nieko, esą „teskiria arklį nuo karvės ir pastarnoką nuo krapo".

„Dabar išeina, jog per gerus metus A. Maldeikienė gerai įsigilino į žemės ūkį (?!). Nors ūkininkus laiko bemoksliais, žemo išsilavinimo, kuriančius mažos vertės produktus, mes galime įrodyti, kad ne tik mokame vienu metu sėti, sodinti, purkšti, pjauti, melžti, gydyti, prižiūrėti, bet ir gerai suskaičiuoti, kiek iš tiesų sumokame įvairių mokesčių, ką galėtume įtraukti į savo ūkio veiklos sąnaudas", - pabrėžia pranešime Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

MŪ inf.