Vos prasidėjus karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, ūkininkus pasiekė nemaloni žinia apie trąšų tiekimo sutrikimus ir augančias kainas.

Kai kurios Europos trąšų įmonės staiga sustabdė prekybą – tai sukėlė papildomą neapibrėžtumą ūkiams įgyvendinant pirkimo planus. Vėliau prekyba atnaujinta, tačiau pakilo produktų kainos. Tai galima suprasti kaip ženklą, kad tiekimo grandinių rizika bus įskaičiuota į produkcijos kainodarą.

Europos ūkininkų organizacijos ir regioninės bendruomenės išreiškė susirūpinimą dėl trąšų kainų didėjimo, kuris prasidėjo dar prieš konfliktą dėl ES politikos pokyčių, tačiau dabartinis konfliktas didina įtampą.

Airijos ūkininkų asociacija (IFA) perspėjo trąšų tiekėjus, kad rinkos sutrikimai, kuriuos sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose, negali būti naudojami kaip pasiteisinimas didinti visoje Airijoje sandėliuojamų trąšų kainas, informuoja agriland.ie ir farmersjournal.ie.

Anot IFA, šalyje yra pakankamai atsargų, kad būtų patenkintas kelių mėnesių žemės ūkio sektoriaus poreikis. Atsargos buvo įsigytos prieš prasidedant dabartiniam konfliktui, todėl jų branginimas yra nepagrįstas.

Antra pagal dydį Europos azotinių trąšų gamintoja lenkų „Grupa Azoty“ buvo laikinai sustabdžiusi pardavimus ir nutraukė informavimą apie kainas. Tai sukėlė nemažai panikos. Žemdirbių organizacijos pažėrė priekaištų trąšų gamintojams ir pardavėjams, kad šie, prisidengdami karu Artimuosiuose Rytuose, bando lobti spekuliuodami.

Lenkijos žemės ūkio ministerija pareiškė, kad nuolat stebi situaciją, bendradarbiaudama su Valstybės turto ministerija, kuri prižiūri pagrindines chemijos sektoriaus įmones.

Žemės ūkio ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad pardavėjai ir ūkininkai turi elgtis atsakingai: nesupirkti visų atsargų ir nekaupti trąšų. „Panika sukelia paklausos ir kainų disbalansą, o valstybė paramos (subsidijų) neplanuoja, nes bet koks subsidijų paskelbimas tik padidins kainas“, - sakė Lenkijos žemės ūkio viceministras Adam‘as Nowak‘as (informuoja farmer.pl).

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas socialinio tinklo paskyroje paskelbė, kad asociacija netoleruos nepagrįsto trąšų kainų kėlimo: „Tai panašu į naudojimąsi susidariusia situacija ir spekuliavimu. Kylanti dujų kaina niekaip neįtakojo sandėlyje esančių ir jau pagamintų trąšų kainų. CBAM kontekste, toks elgesys, nėra priimtinas. Nevaldoma situacija gali turėti ilgalaikių pasekmių".

A. Vanagas primena, kad įtampa trąšų sektoriuje juntama nuo pat metų pradžios, kai įsigaliojo paskutinis CBAM reglamento etapas, kai už importuotas mineralines trąšas ūkininkai papildomai turi mokėti neadekvačias sumas anglies dioksido mokesčio (šiuo metu pagal numatytas EK įgyvendinimo reglamente ŠESD emisijas Uzbekistano trąšoms taikomas apie 150 Eur/t mokestis; grūdų kaina vis dar tokia pat žema kaip prieš 8 metus).

Kas bus toliau?

Jei Iranas ir toliau faktiškai uždarys Hormūzo sąsiaurį, pasaulinė trąšų tiekimo grandinė gali susidurti su dideliais sutrikimais, o tai kelia analitikų susirūpinimą dėl žemdirbystės sektoriaus gamybos ir aprūpinimo maistu saugumo.

Maždaug pusė pasaulinės maisto gamybos priklauso nuo sintetinio azoto, o be trąšų sumažėtų derliai. Dėl to kiltų tokių produktų kaip duona, makaronai ir bulvės kainos, brangtų pašarai, rašo britų „The Gardian“.

Antros pagal dydį trąšų gamintojos pasaulyje „Yara“ generalinis direktorius Svein'as Tore Holsether'is, kurį cituoja „The Gardian“, atkreipia dėmesį, kad ūkininkai jau ir anksčiau buvo sudėtingoje padėtyje ir kovojo su mažomis pelno maržomis.

Jis paragino vyriausybes imtis daugiau veiksmų, kad padėtų maisto gamintojams: „Gamybos kainos kyla, tačiau tuo pačiu metu tai neturi didelės įtakos derliaus supirkimo kainoms, todėl dabar ūkininkams užkraunama labai didelė našta, nebent šiuo sudėtingu metu bus imtasi daugiau paramos ūkininkams.“

„Reuters“ praneša, kad daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalys Indija ir Kinija, taip pat didžiosios žemės ūkio produktų eksportuotojos Australija ir Indonezija gali susidurti su augalų maistinių medžiagų, tokių kaip azoto ir fosfato trąšos, tiekimo spaudimu.

Dėl konflikto Kinija greičiausiai išplės trąšų eksporto kontrolę, nors oficialiai ji apie tai gali ir nepaskelbti.

***

• Pasaulinėse rinkose trąšų kainos jau šoktelėjo apie 6–6,5 proc. po konflikto eskalacijos ir logistikos trikdžių.
• Karbamido kainos pakilo apie 60–80 JAV dolerių už toną, o kai kuriose rinkose pasiekė daugiau kaip 500 dolerių.
• Dalis regionų praneša apie maždaug 5 proc. brangesnes trąšas ir apie 4 proc. pabrangusį žemės ūkio dyzeliną. 
• Analitikai perspėja, kad situacija gali blogėti, nes 25–35 proc. pasaulinės trąšų žaliavų prekybos vyksta per Hormūzo sąsiaurį, kuris dabar patiria trikdžių.
• Konfliktas veikia ir gamtinių dujų rinką – o būtent dujos yra pagrindinė azoto trąšų gamybos sąnaudų dalis. Dėl to kyla ne tik trąšų kaina, bet ir jų gamybos rizika Europoje.