Sent Luisas (JAV)/Akademija (Kėdainių r.). Iš tradicinės, jau 20-osios pasaulinės konferencijos „InfoAg 2015" sugrįžę Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai parvežė žinią, kad vis didesnę reikšmę tiksliajame ūkininkavime turi ir turės konkretaus ūkio duomenys.

Šie iš įvairų šaltinių (žemės ūkio technikos, duomenų bazių, jutiklių ir kitos įrangos) surinkti bei apdoroti duomenys leis priimti ūkyje tikslius technologinius ir vadybinius sprendimus.

Konferenciją „InfoAg" organizavo Tarptautinis augalų mitybos institutas (IPNI), o jos pagrindinė tema - tikslusis ūkininkavimas: technika, technologijos, duomenų analizė. Būtent žemės ūkyje generuojamų duomenų analizei konferencijoje buvo skirta labai daug dėmesio.

Konferencijoje dalyvavo pusantro tūkstančio ūkininkų, konsultantų, mokslininkų, ūkių specialistų, žemės ūkio kompanijų atstovų, pranešimus skaitė 78 pranešėjai. Konferencijoje jau ne pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, šiemet tarnybai atstovavo direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis ir Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė.

„Stengiamės sekti naujienas ir matyti, kaip viskas keičiasi. Pamatėme nemažai naujienų, taip pat ir patobulintas kai kurias jau matytas technologijos. Labiausiai įstrigo požiūris į tiksliąją žemdirbystę - Amerikoje jis yra kiek kitoks negu Lietuvoje", - teigė R. Petraitis.

Tikslusis ūkininkavimas - ne vien techniniai sprendimai

Lietuvoje, pasak jo, kaip ir dar dalyje Europos, tikslioji žemdirbystė suprantama daugiau kaip tam tikros išmaniosios technikos ar jos elementų panaudojimas atlikti tam tikrus žemės ūkio darbus (automatinės traktoriaus vairavimo sistemos, tręšimas kintama trąšų norma ir pan.). Konferencijoje parodyta kitokia tiksliojo ūkininkavimo vizija - jos pagrindas ir tikslas yra ūkio lygmens duomenų (apie dirvožemį, augalus, ligas, klimatą, ekonominiai rodikliai ūkyje ir pan.) integravimas, jų analizė, kuri leidžia priimti tikslius technologinius, vadybos ir kitus sprendimus ūkyje, o išmanioji technika leidžia tuos sprendimus tiksliai išpildyti.

„Taigi, ir mes turime tiksliųjų ūkininkavimą suprasti truputį plačiau, ne vien kaip techninius sprendimus", - pastebėjo R. Petraitis. 

„InfoAg" konferencijos metu buvo surengta ir tiksliųjų technologijų paroda, savo produktus ir naujoves pristatė 80 kompanijų. Demonstruota technika, technologijos, susijusios su dirvožemio tyrimais, kintamos normos tręšimo planavimu, taip pat kintamos sėjos normos, tręšimo normos galimybės, automatinis traktorių vairavimas, taip pat kompiuteriniai įrankiai - ūkio valdymo programos, satelitinio pasėlių stebėjimo, aeronuotraukų parengimo, įvairaus lygio ūkio žemėlapių sudarymo programos ir pan.

Amerikoje vienokias ar kitokias tiksliojo ūkininkavimo technologijas taiko labai daug ūkininkų, kai kuriais duomenimis, net apie 40 proc. Nors šioje valstybėje ūkiai yra stambesni, bet, R. Petraičio teigimu, tiksliojo ūkininkavimo sprendimai ir technologijos nereikalauja labai didelių ūkių - tam tikrus elementus galima taikyti ir smulkiame ar vidutiniame ūkyje. „Šiuolaikinio ūkio ateitis labai priklauso nuo technologijų. Tikslioji žemdirbystė padeda norint ne tik didinti derlių ar daugiau pagaminti produkcijos, bet ir turint tikslą optimizuoti veiklą, gaminti ekonomiškai konkurencingą produkciją, saugoti gamtą (nes laukus purški ar tręši tiksliai tiek, kiek reikia), tausoti dirvožemį. Tad tiksliojo ūkininkavimo svarba tik didės", - neabejoja vienas LŽŪKT vadovų.

O kartu didės ir konkretaus ūkio duomenų analizės svarba. Anot R. Petraičio, vadinamoji žemės ūkio duomenų revoliucija Amerikoje prasidėjo prieš 20 metų, kai tik atsirado kompiuterizuota technika. Dabar, manoma, vyksta antroji revoliucija, nes ūkyje generuojamus duomenis pradėta naudoti ne tik technikos sprendimams ar technologijoms, bet juos intensyviai naudoja ir mokslininkai, kurdami analitinius, prognozavimo, sprendimų priėmimo modulius, naudoja kitiems su mokslu susijusiems tyrimams. Tad dabar duomenys ir jų analizė keliami į pirmąją vietą.

„Labai didelės pajėgos metamos vadinamiesiems kompiuteriniams duomenų apdorojimo įrankiams ir platformoms sukurti, nes žmogaus smegenims tų duomenų jau yra per daug. Duomenys jau skaičiuojami net ne bendrai konkrečiam ūkiui, bet, pavyzdžiui, kiek sukaupiama duomenų apie vieną augalą tame ūkyje. Tai - labai dideli duomenų kiekiai", - žiniomis dalijosi R. Petraitis.

Lietuvoje, įvairiuose valstybės registruose, duomenų bazėse, informacinėse sistemose taip pat kaupiama nemažai duomenų, tačiau jie labiau naudojami kontrolės, statistikos, bet ne ūkio technologinės plėtros, technologinės ar ekonominės analizės ir sprendimų priėmimo tikslais. Tačiau tikslusis ūkininkavimas verčia eiti į ūkio, net į konkretaus lauko, ar jo dalies lygmenį. Konferencijoje akcentuota, kad ūkio sprendimai turi būti priimami pagal konkretaus ūkio, konkretaus lauko duomenis. „Bendrų, standartinių, visiems tinkančių rekomendacijų tikslioji žemdirbystė netoleruoja. Tręšdamas lauką atlikus jo dirvožemio detalius tyrimus, tu žinai konkrečiai, kiek reikia trąšų ne tik visam laukui, o ir atskiroms jo dalims, kurios skiriasi savo savybėmis ir derliaus potencialu", - pasakojo specialistas.

Esminiai faktoriai - vanduo ir dirvožemis

Konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas dirvožemiui, jo išsaugojimui, augalų mitybai, klimatui ir vandeniui. Vienas konferencijos pranešėjų sakė: „Vanduo ir dirvožemis yra esminiai faktoriai žemės ūkyje, juos mums davė gamta, o beveik visą kitą mes galime pasigaminti patys." Todėl savo dirvožemio parametrų žinojimas yra pagrindas taikomoms augalų auginimo technologijoms.

„Labai svarbu išsitirti dirvožemį ir sugebėti tinkamai paimti jo ėminius, nes dirvožemio tyrimų rezultatų tikslumui didžiausią įtaką turi ne laboratorijos įranga ar tyrimo metodas, bet būtent teisingas ėminio paėmimas lauke. Svarbūs ne tik dirvožemyje esančių maisto medžiagų tyrimai, bet ir jo sudėtis, laidumas vandeniui, podirvis, atsparumas suspaudimui ir pan. Amerikos ūkininkai turi 10 ir daugiau sluoksnių žemėlapių su įvairia informacija apie savo ūkio dirvožemį, kiekvieną lauką padaliję į zonas, pagal jo potencialą duoti derlių", - pasakojo R. Petraitis.

Manoma, kad sumanioji žemdirbystė padės įveikti klimato kaitos iššūkius.  „Tikslusis ūkininkavimas - tai atsakas klimato kaitai, prisitaikymas prie jos, nes leidžia ūkininkauti atsižvelgiant į realią augalo situaciją, dirbti su tiksliosiomis lietinimo sistemomis, nes ateityje vandens išteklių problema tik didės. Jau ir Lietuvoje pradedama kalbėti apie melioracijos įrenginių technologiją, kai vandens kiekį laukuose galima reguliuoti ne tik jį nuleidžiant, bet ir sulaikant, jeigu trūksta drėgmės", - sakė Konsultavimo tarnybos atstovas.

Vienas įdomesnių dalykų konferencijoje - automatizuotas duomenų surinkimas įvairių jutiklių pagalba. Lietuvos atstovams buvo įdomu pamatyti, kad taip jau skenuojami pasėliai iš kosmoso, palydovams fotografuojant laukus ir taip nustatant augalo būklę, jų vegetacijos indeksą, būsimo derliaus potencialą. Palydovų galimybės žemės ūkyje yra labai plečiamos. Viena kompanija yra iškėlusi tikslą iki 2030 m. gauti viso žemės paviršiaus nuotraukas vienos valandos intervalais, kad stebėtų lauko ir globalius pokyčius. Palydovinis laukų skenavimas pasaulyje, pasak R. Petraičio, vis labiau populiarėja, jis pirmiausia taikomas tam, kad būtų nustatytos labiausiai probleminės lauko vietos. Viena kompanija pagal palydovines nuotraukas, pagal jų 10 metų istoriją (augalo augimo intensyvumą, vegetacijos indeksą) gali prognozuoti visos šalies, ūkio ar lauko pasėlių derlių.

„Aišku, bandoma skaičiuoti, ar visa tai atsipirktų. Bet technologijos, kurios keičiasi jau ne dienomis, o valandomis, pinga, tad atsipirkti gali. O jeigu kai kurios technologijos, skaičiuojant pinigais, ir neatsiperka, jų pagrindu priimti sprendimai leidžia tikrai daug sutaupyti, gauti didesnį derlių arba atvirkščiai - jeigu lauke nėra potencialo užauginti gero derliaus, jam nereikia ir trąšų, augalų apsaugos priemonių naudoti", - kalbėjo R. Petraitis.   

Kompiuterinės programos turi būti adaptuotos vietinėms sąlygoms

R. Petraitis atkreipė dėmesį, kad garsiosios kompanijos, kurdamos technologijas ir išmaniąją techniką, labai glaudžiai dirba su mokslo institucijomis ir vadovaujasi jų rekomendacijomis. Jis ragina tokį bendradarbiavimą labiau skatinti ir Lietuvoje.

Konferencijoje pristatyta daugiausia JAV kompanijų sukurtų technologinių naujovių. Ūkio duomenų valdymo, planavimo, apskaitos, analizės programų kūrėjai akcentuoja - jas taikyti reikia tik maksimaliai vietines atitinkančiomis sąlygomis, nes kiekviena ūkio valdymo programa dažniausiai būna sukurta ar pritaikyta konkrečios šalies sąlygoms, teisiniams reikalavimams ir pan. Todėl ūkiams renkantis programą reikia rinktis atsakingai, sukurtą vietoje arba pritaikytą vietinėms sąlygoms.

„Lietuvoje pažangiausias technologijas perimame gana greitai, techninės sąlygos joms yra palankios, nes ūkiai į naują techniką su ES parama investuoja išties nemažai, o įrankiai duomenims apdoroti ir sprendimams priimti yra kuriami taip pat vietoje. Konsultavimo tarnyba taip pat juos kuria ir nuolat tobulina. Tai ir programa e-GEBA, ką tik sukurta Informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS, su jos teikiamomis elektroninėmis paslaugomis integruotos augalų apsaugos klausimais. Ūkio valdymo programos, kurias dabar kuriame, tikrai niekuo nenusileidžia užsienio kompanijoms sukurtoms, skiriasi tik tam tikrais vietiniais aspektais. Savo programose visada stengiamės įdiegti tai, ką geriausio ir naujausio išgirstame pasauliniuose renginiuose. Todėl ten ir važiuojame", - sakė R. Petraitis.

Jo manymu, Lietuvos ūkininkams, turintiems technines galimybes, dabar reikia tik peržengti dar vieną psichologinį barjerą ir suprasti, kad duomenys - didžiulė vertybė ir turtas, kartais didesnis nei technika ar technologija. Bet duomenų kaupimas vien dėl kaupimo yra bevertis, duomenys turi būti analizuojami, integruojami iš įvairių šaltinių, o visi ūkio sprendimai priimami jų pagrindu. „Iki šiol dažname ūkyje sprendimai priimami ne pagal konkrečius duomenis, o remiantis kažkieno rekomendacijomis. Taigi, ir mūsų mąstymui reikia revoliucijos, kad suprastume duomenų ir jų analizės, pritaikymo ūkyje svarbą", - reziumavo konferencijos „InfoAg" dalyvis.

MŪ inf.