Išgyvenus finansinę krizę visame pasaulyje turtingųjų pajamos iš kapitalo ir stambaus verslo auga, o dirbančių stagnuoja. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 1 proc. pasaulio gyventojų turi daugiau turto nei 99 proc. visos žmonijos.

Pasak Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) mokesčių ekspertų, šiandien turtingiausiųjų praktinės galimybės mokėti daugiau yra gerokai išaugusios, nes daugybę metų pelno ir dividendų apmokestinimas buvo stipriai sumažintas visame pasaulyje.

Turtingųjų galimybės mokėti daugiau sutampa su valstybės poreikiu turėti naujų pajamų šaltinių. Ir nors valdantieji Lietuvoje didžiuojasi pertekliniais viešaisiais finansais, ekonomistai mus perspėja, kad tie džiūgavimai gali būti trumpalaikiai.

Viešųjų išteklių stoka neleidžia Lietuvai spręsti įsisenėjusių ir opių demografijos bei emigracijos problemų, mažinti pajamų nelygybės, kuri lemia šalies ekonomikos augimo lėtėjimą ir prisideda prie didėjančio makroekonominio disbalanso.

Pajamų perskirstymas yra ekonominė praktika, kuomet tiesiogiai ar netiesiogiai pajamos keliauja iš turtingesnių  mažiau uždirbantiems. Tai vienas efektyviausių įrankių, galinčių sumažinti pajamų nelygybę ir skurdą šalyje. Pajamų nelygybė veja iš šalies žmones, ieškant geresnio didesnio uždarbio, nuteka „protai" iš šalies, paliktais vaikais tenka rūpintis ne tik seneliams, bet ir braškančiam šalies biudžetui.

Šiandien mažas ir vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai sumoka pačius didžiausius mokesčius į šalies biudžetą. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2016 m. 365-774 eurų pajamas per mėnesį gaunantiems asmenims taikytas 8,6 proc. efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, o 774-2322 eurų pajamoms per mėnesį - 10,5 proc. Tuo metu gaunantiems pajamas, viršijančias 7744 eurų, taikytas tik 4,9 proc. GPM tarifas.

Progresinių mokesčių skeptikai dažnai linkę nutylėti, kad teisingai sumodeliuoti ir tinkamai administruojami tokie mokesčiai gali pasitarnauti bendroms visuomenės reikmėms, bet ir skatinti ekonomikos augimą, didinant vartotojų perkamąją galią.

Socialdemokratų frakcija įregistravusi gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas siūlo sumažinti arba visai panaikinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tiksliau - neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) prilyginamas minimaliai mėnesinei algai (MMA) ir nustatomi didesni tarifai. Tuo metu viduriniosios klasės atstovams apmokestinimas iš esmės nesikeičia.

Svarbu pažymėti, kad registruotame progresinių mokesčių įstatymo projekte mokesčiai bus taikomi ne vien nuo pajamų iš darbo, tačiau ir kitoms gyventojų pajamų rūšims. Remiantis registruotu Seime progresinių mokesčių įstatymo projektu, gaunantieji:

          ▪ iki 1500 eurų - 14 proc.,

          ▪ nuo 1500 iki 2500 eurų - 19 proc.,

          ▪ nuo 2500 iki 3500 eurų - 24 proc.,

          ▪ nuo 3500 eurų - 29 proc.

Mokestinė našta didėtų tik gaunantiems 1900 eurų ir didesnes pajamas, tokiu atveju, jei nebūtų pagrindo jiems taikyti papildomą neapmokestinamąjį dydį (PNPD), kurį siūlytume atkurti.

Pradinis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų 400 eurų, konkrečiam gyventojui taikytinas mėnesio NPD būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo nustatytą formulę ir būtų taikomas visoms pajamoms. Ta pati formulė, taikant ją kartu su siūlomu atkurti PNPD (200 eurų už vaiką), užtikrintų, kad turtingųjų atžvilgiu PNPD nebūtų taikomas, nes turime universalius vaiko pinigus.

Svarbu yra tai, kad kiekvienas tarifas būtų taikomas tik tai daliai pajamų, kuri viršija nubrėžtą ribą. Įstatymą siūlome pradėti taikyti nuo kitų metų, taigi yra laiko diskusijoms, siekiant formuoti palankesnę visuomenės nuomonę progresinių mokesčių atžvilgiu. O ateityje neatmetame galimybės konstruktyviais pasiūlymais prisidėti prie „Sodros" biudžeto reformos, sujungiant darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas, o ir valstybės, ir „Sodros" biudžetus.

Atsižvelgiant į mūsų pateiktus siūlymus, didiname NPD, nustatėme mažesnį tarifą gaunantiesiems mažas ir vidutines pajamas bei siūlome atkurti PNPD. Paskaičiavimai parodė, kad biudžeto galimus praradimus kompensuos įplaukos iš didesnių mokestinių tarifų.

Rasa Budbergytė

Seimo narė