Akademija (Kėdainių r.). Liepos paskutinėmis dienomis siautusi audra iš esmės pakeitė pasėlių vaizdą šalies laukuose. Žemdirbiai kalba apie didžiulius nuostolius. O kaip dar nenukultų pasėlių būklę vertina mokslininkai?

Komentuoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza.

Liepos mėnesio pabaigoje per visą šalį praėjo labai smarki audra: gausūs lietūs su stipriais vėjais. Meteorologų duomenimis, tai buvo viena iš intensyviausių vasaros audrų, kada nors užfiksuotų Lietuvoje.

Dvi paras siautusi gamtos stichija nepraėjo be neigiamų pasekmių. Gausūs ir intensyvūs lietūs kai kur laukuose apsėmė pasėlius, kurie dėl stipraus vėjo daug kur dar ir išgulė.

Kaip pastebi dr. V. Feiza, pasėliai išguldyti skirtingu intensyvumu: vienų javų šiaudai tik palenkti, o kitų šiaudai palenkti ir susukti, tačiau abiem atvejais nepalaužti.

„Javų pagulimas dažniausiai buvo virš antrojo bamblio, tad varpos žemės nesiekė. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nuo žieminių rapsų, žieminių kviečių grūdai yra gana atsparūs byrėjimui iš varpų. Praktiniu atžvilgiu labai vertinga šių javų biologinė savybė. Didžiausi žiemkenčių nuostoliai yra tuose laukuose, kur javų pasėliai buvo išgulę dar iki audros“, – sako mokslininkas.

Gausūs krituliai melioracijos griovius, nedidelius upelius arba žemesnes laukų vietas pripildė vandens. Tokiose vietose javai buvo apsemti, dirvos tapo labai šlapios. Po audros orai pagerėjo: švietė ir šildė saulė, nebelijo, tad laukai ir pasėliai per keletą dienų pradžiūvo. Susidariusios palankios oro sąlygos leido atnaujinti derliaus nuėmimą.

Pasak V. Feizos, žieminių rapsų sėklų byrėjimas iš ankštarų labai priklausė nuo auginamos veislės specifikos: audros negandas kur kas geriau atlaikė veislės, atsparesnės ankštarų atsidarymui.

„Per audrą iškritę krituliai didesnės žalos biologiniam derlingumui ir kokybiniams grūdų rodikliams nespėjo padaryti. Akcentuotina, jog šiemet javų grūdų kokybiniai rodikliai dar iki audros nebuvo aukšti, o rapsų sėklos – smulkios“, – sako mokslininkas.

Pasak jo, žiemkenčiams pavojingesnis grūdų sudygimas varpose užsitęsus drėgmės pertekliaus laikotarpiui, nei jų išbyrėjimas iš varpų.

„Žieminiai javai jau buvo subrendę, o tai reiškia, kad per audrą jų varpos nebuvo tokios sunkios, kaip kad būna, pavyzdžiui, vaškinės brandos tarpsniu, tad kritinės žalos – grūdų sudygimo varpose pavyko išvengti“, – sako V. Feiza.

Jo nuomone, grūdų kokybiniai rodikliai nespėjo esmingai suprastėti.

„Tikėtina, kad gamtos stichijos padariniai derlingumui atskiruose laukuose bus įvairūs: žiemkenčių grūdų derlingumo nuostoliai atskirais atvejais sieks iki 10 proc., žieminių rapsų sėklų – nuo 10 iki 90 proc. ir daugiau, skaičiuojant nuo liepos mėnesio prognozuoto jų derlingumo“, – apibendrina V. Feiza.

Atnaujintą visų rūšių lauko augalų derlingumo prognozę LAMMC mokslininkai paskelbs rugpjūčio 20-ąją. Paskutinė derlingumo prognozė buvo publikuota prieš audrą, liepos 23-ąją, tuomet pasėlių būklė buvo gera, prognozuotas artimas daugiamečiam vidurkiui derlingumas.