Kaunas. Gyvūnų mokslo specialistų darbo rinkai trūksta ir jų poreikis tik didės. Ši profesija motyvuotam specialistui gali garantuoti ateitį, nes šiuolaikinis ūkis imlus ne tik technologijoms, bet ir žinioms.

Apie gyvūnų mokslo specialistų perspektyvas mintimis dalijasi LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslo fakulteto dekanas prof. Rolandas STANKEVIČIUS.

Gyvulininkystė yra perspektyvi šaka motyvuotiems, norintiems gyventi ir dirbti kaime žmonėms. Racionaliai naudojantis ES parama yra galimybių plėtoti ūkius, taikyti pažangias technologijas. Mokslas, technologijos, skaitmenizavimas ir dirbtinis intelektas ateina į pačius stambiausius ūkius.

Žiūrint iš mokslo pozicijų, kad būtų galima susidoroti su visais ateinančiais iššūkiais ūkyje, reikia ir aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialisto. Žinome, kad didžiausią įtaką gyvulių sveikatingumui, produkcijos kiekiui ir kokybei turi pašarai ir taisyklingas visavertis gyvulių šėrimas.

Racionas – tai ne vien skirtingų pašarų sumaišymas. Gyvulių augintojui būtinos žinios apie pašarų kokybę, maistinę vertę, pašarų gamybos ypatumus, gyvulių anatomiją, fiziologiją ir kt. Raciono reikšmė tik didės, nes ūkiuose atsiranda vis daugiau geros genetikos gyvulių, bus svarbu atskleisti ir išnaudoti jų genetinį potencialą, užtikrinti aukšto produktyvumo gyvūno poreikius.

Kartu būtinos žinios apie gyvulių sveikatingumą, laikymą, reikia išmanyti veislinio darbo principus, parenkant pažangius ūkinių gyvūnų veisimo metodus ir t. t. Gyvulių genetika gerėja, veislinė vertė didėja – tai brangus turtas, kuriam saugoti ir prižiūrėti, gauti pridėtinę vertę reikia žinių.

Žinoma, ne kiekvienas ūkininkas gali turėti tiek žinių, todėl jam reikės kvalifikuoto specialisto konsultacijų, kuris turės padėti ūkininkauti tvariai, užtikrinant gyvūnų gerovės ir produktyvumo sąlygas, jų produktų kokybę ir saugą, aplinkosaugos reikalavimus. Mūsų tikslas ir yra parengti gyvulininkystės specialistus, kurių žinios ir gebėjimai apimtų daugelį sričių, suteikti jiems ne tik bazinių, bet ir specialiųjų žinių, kurios neišvengiamai būtinos jų savarankiškam darbui.

Robotizacijos amžiuje žmonių rankų darbo reikės mažiau, bet valdyti gyvūnų laikymo ir šėrimo technologijas, kad būtų maksimaliai išnaudojamas ir robotų, ir gyvulių potencialas, reikia žinių. Todėl ir gyvulininkystės specialistų poreikis didėja. Be abejo, gyvūnų mokslų specialistų poreikio didėjimą darbdaviai sieja ne tik su būtinumu diegti pažangias technologijas, bet, kaip jau minėjau, su didėjančiais kokybės reikalavimais gyvulininkystės produkcijai.

Siekiant užtikrinti minimalų specialistų poreikį, kasmet reikia parengti po 57 aukštos kvalifikacijos gyvūnų mokslo specialistus. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tai padaryti, nes tai nėra labai populiari studijų programa ir stojančiųjų skaičius nepakankamas, nors gyvūnų mokslo specialisto įsidarbinimo galimybės labai didelės – įsidarbina 83 proc. baigusiųjų absolventų.

Mūsų fakulteto studentai dažnai dirbti pradeda jau po pirmo kurso: vasarą įmonėse pasirenka papildomą praktiką, įgyja praktinių žinių ir ten, gavę diplomą, lieka dirbti. Yra ir ūkininkų, kurie dėl savo ūkio studijuoja gyvūnų mokslą. Viena jų – veislinio šarolė ūkio savininkė Eglė Butkienė (žurnalas „Mano ūkis“ apie ją rašė 2020 m. Nr. 6, – red.).

Gyvūnų mokslo specialisto veiklos sritis yra gana plati: tai veislininkystė (valstybinėse įmonėse), konsultavimas (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje), pašarų gamyba (Pašarų gamybos įmonėse), gyvulininkystės produkcijos gamyba, mokslas, studijos ir kt.

Dabartinį gyvūnų mokslo studijų programos pavadinimą pritaikėme prie vakarietiško atitikmens (angl. animal science). Tai mokslas apie produkcijos gyvūnų auginimą. Fakulteto pavadinimas nuo jo įkūrimo 1946 m. daug kartų buvo keičiamas: nuo Zootechnikos, Zooinžinerijos, Gyvulininkystės technologijos iki šiandieninio Gyvūnų mokslų. Studijų programą įvertino Studijų kokybės vertinimo centras ir tarptautiniai ekspertai, ji akredituota maksimaliam šešerių metų terminui.

Galimybės studentams įgyti praktinių žinių yra beribės. Turime sutarčių su stipriomis pažangiomis bendrovėmis, ūkiais, įmonėmis, tad studentai gali rinktis praktiką pagal savo poreikius – gyvulių auginimo ūkiuose, pašarų gamybos, veislininkystės įmonėse. Šiandien labai pasikeitęs ir LSMU Veterinarijos akademijos mokomasis ūkis, kuris plečiasi ir modernėja ir kur studentai visada laukiami.

Nelengvas studijas, manau, palengvina didelė motyvacija ir noras dirbti su gyvuliais ir gyvulininkystės srityje. Todėl labai laukiame motyvuotų jaunuolių, kurie savo ateitį sieja su gyvulininkyste. Padėsime jiems, kiek galėsime. Didžiausios galimybės gyvūnų mokslo specialistams atsiveria neužimtoje darbo rinkoje.

Darbas dabartiniuose gyvulininkystės ūkiuose – švarus, kvalifikuotas, fiziškai nesunkus, žinoma, reikalaujantis žinių ir gebėjimų valdyti technologijas. Technologijos, šėrimas, produkcijos gamyba, veislininkystė – porų atranka ir paranka, selekcija – tai ir labai įdomus darbas tiems, kuriems patinka ši sritis.

Visą straipsnį skaitykite gegužės „Mano ūkio“ numeryje.

MŪ inf.