Vilnius. Seimas pritarė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimams. Pakeisti 11 punktų, kurie naujus kooperatyvus turėtų skatinti kurtis, o esamus – sustiprinti, sako Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) direktorius Dainius Kižauskas.

Jo teigimu, įstatymo projekto iniciatyva kilo žemės ūkio ministro sudarytoje darbo grupėje, skirtoje skatinti žemdirbius kooperuotis. Įstatymas rengtas, siekiant stiprinti žemės ūkio veiklos subjektų derybines galias ir didinti konkurenciją, naujų kooperatyvų steigimąsi padaryti patrauklesnį ir padidinti kooperacijų narių skaičių.

„Tai yra kooperacijos plėtra, skatinant žemdirbius burtis ir iš to gauti didesnę naudą“, – portalui manoūkis.lt sakė D. Kižauskas ir pridūrė, kad pagrindinė šio įstatymo keitimo esmė – kliūtis ir išbandymus, kurių kyla kooperatyvams, įstatymiškai sumažinti tiek, jog kooperatyvai galėtų greičiau pasiekti išsikeltus tikslus.

Kaip teigia LŽŪKA direktorius, kooperatinis judėjimas dėl šių pakeitimų įgaus gerokai daugiau derybinių galių rinkoje, bus užtikrinta konkurencija, kooperatyvai tvirčiau stosis ant kojų.

„Pakeitimai turėtų skatinti burtis į naujus kooperatyvus, nors tai kol kas vyksta labai vangiai. Vis dėlto tik dvi Lietuvos kooperatinės bendrovės intensyviai dirba, kai reikia svarstyti įstatymus. Šiuo metu pripažintų kooperatyvų yra tik 55, juose yra apie 2 000 narių (žemdirbių), kurie gauna naudos. Tai labai prastas rezultatas per kone 30 kooperacijos vystymo metų – nepasiekėme solidaus rodiklio“, – pasakoja D. Kižauskas.  

Jis priduria, kad yra priemonių, kurios skatina kooperuotis: taikoma lengvata nekilnojamajam turtui, pelno mokestis sumažinamas iki 5 proc., paramos priemonėse dalyvauti lengviau.

„Lietuvoje reikėtų išskirti pieno ir grūdų sektorius, nes jų kooperacijos stipriausios ir solidžiausios. Kiti yra silpni arba jų kooperatyvus sudaro tik pavienės įmonės, jie neryškūs. Tad šiems dviem sektoriams (grūdų ir pieno – red. past.) ir tenka dalyvauti įstatymų tobulinimo, taip pat vidaus ir visų kitų su kooperacija susijusių dokumentų ruošimo procesuose“, – aiškina LŽŪKA prezidentas.

Kalbėdamas apie įstatymo pakeitimus, D. Kižauskas paminėjo keletą esminių. Pavyzdžiui, suteikta galimybė skirti daugiau kaip 10 proc. pelno dividendams mokėti.

„Prieš tai ribota – buvo galima skirti iki 10 proc., taip buvo tarsi užbrėžta riba ir investicijoms, ir pelno skirstymui. Dabar ši dalis gali būti neribojama, jeigu kooperatyvas tikrai dirba pelningai. Kooperatyvo nariai viduje galės patys nuspręsti, kaip skirstyti pelną ir kaip su juo elgtis, kaip naudoti rezervinio kapitalo atsargas ir t. t.“, – sako D. Kižauskas.

Pasak jo, įstatymo pokyčiai žemės ūkio kooperatyvams taip pat sumažins administracinę naštą, o jų nariams – suteiks daugiau laisvės spręsti veiklos ir valdymo klausimus.

Dėl įstatymo projekto iš viso balsavo 110 Seimo narių: už – 109, susilaikė vienas.