Vilnius. Kooperatyvų narių tarpusavio santykių reguliavimas yra neefektyvus ir gana painus. Dažnai sutinkama praktinė problema susijusi su kooperatyvo nario išbraukimu ir prievole su juo atsiskaityti. Kita problema - vadinamoji vienas pajus - vienas balsas taisyklė, kai ir mažų, ir didelių pajinių įnašų atstovai turi po vieną balsą.
Vadovaujantis Kooperatyvų įstatymu, kooperatyvo narys turi teisę balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant jo pajaus dydžio. Panašus reguliavimas taikomas ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme, pagal kurį, priimant nutarimus, kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydžio.
Pasak advokatų profesinės bendrijos TVINS advokato ir partnerio Vytauto Šenavičiaus, kooperatyvų atveju tokiam veiklos principui yra taikomos tam tikros išlygos tada, jei didelė dalis kooperatyvo narių yra kooperatinės bendrovės. Jei kooperatinės bendrovės sudaro daugiau kaip pusę visų kooperatyvo narių, įstatuose gali būti numatoma, kad nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimo kooperatinės bendrovės veikloje apimtį (apyvartą), išskyrus pajinius įnašus, taigi nustatoma atitinkama balsų skaičiavimo tvarka. Tokiu atveju vienam nariui gali būti priskiriami ne daugiau kaip 5 balsai, bet ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų.
Mūsų šalies politiniame lygmenyje ne kartą teko girdėti, kad principas vienas narys - vienas balsas yra pamatinis, ir jam taikomos išimtys turėtų būti labai ribotos. V. Šenavičius šios pozicijos pagrįstumą siūlo vertinti, išanalizavus principo vienas narys - vienas balsas veikimą kitų Europos Sąjungos valstybių narių kooperatyvuose.
Antai Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Kipre, Airijoje ir dar kai kuriose kitose ES valstybėse narėse šio principo iš esmės laikomasi. Tačiau Belgijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Olandijoje, Švedijoje, Slovakijoje ir daugelyje kitų valstybių narių šito principo nėra privalu laikytis, vadinasi, žemės ūkio kooperatyvas savo steigimo dokumentuose gali nustatyti jam tinkančią sprendimų priėmimo tvarką.
Dar kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje, principui vienas narys - vienas balsas taikomos išimtys, pavyzdžiui, nurodant, kad nario balsų skaičius yra tiesiogiai susijęs su jo pirkimų ir pardavimų apyvarta kooperatyve. Taigi kooperatyvo valdymo principas vienas narys - vienas balsas daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių nėra suabsoliutinamas, neatmetant teisės kooperatyvams taikyti ir kitą sprendimų priėmimo tvarką.
„Lietuvoje principas vienas narys - vienas balsas kelia nemažai praktinių problemų. Pavyzdžiui, kooperatyve vieno nario įnašas gali būti keli tūkstančiai eurų, o kito - keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi žymiai mažesnį įnašą padaręs savanaudiškomis asmeninėmis intencijomis besivadovaujantis kooperatyvo narys turi galimybę balsavime piktnaudžiauti savo teisėmis: stabdyti svarbių sprendimų priėmimą, kliudyti kooperatyvo plėtrai, kitaip, pačiam praktiškai beveik nerizikuojant, veikti prieš kooperatyvo interesus. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl nesutarimų tarp stambiųjų ir smulkiųjų kooperatyvo narių tenka likviduoti patį kooperatyvą", - teigia advokatas V. Šenavičius.
Kooperatyvų įstatyme nėra nurodoma, kaip reikėtų spręsti panašaus pobūdžio problemas. Atrodo, kad iš šio principo kooperatyvo nariai turėtų turėti vienodas galias sprendžiant klausimus visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime. Kalbama, kad bet kokios didesnės išlygos iš šio principo iškreiptų kooperacijos idėją. Todėl steigiant kooperatyvą, tokias galinčias kilti problemas reikėtų apsvarstyti iš anksto.
Pavyzdžiui, kooperatyvo steigimo metu nėra draudžiama numatyti tokią valdymo struktūrą, kuri leistų Kooperatyvų įstatymo ribose apriboti piktnaudžiavimo vienas narys - vienas balsas principu galimybes. Taip pat kooperatyvo steigėjai galėtų pagalvoti apie tokių narių bendradarbiavimo sutarčių, kurios piktnaudžiaujančiam nariui sukeltų atsakomybę, sudarymą. Tokiu būdu būtų išvengta kooperatyvui žalingų ginčų.
Plačiau apie tai skaitykite naujausiame - gegužės mėn. žurnalo „Mano ūkis" numeryje
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kodėl JAV ūkininkai balsavo už D. Trump'ą ir ką tai jiems atneš
2024-11-13 -
Ignas Jankauskas: ūkininkams kreditus gauti vis sunkiau
2024-11-07 -
Kongrese skambėjo kritika žemės ūkio politikos formuotojams
2024-10-29
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)