Vilnius. Formuojant Vyriausybę jau nebe pirmą kartą savotiška karštąja kėde tampa Žemės ūkio ministerija. Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė sako, kad ši ministerija yra po didinamuoju stiklu – ją stebi aktyvi ūkininkų bendruomenė.
Dalis galimų Vyriausybės narių ne tik įvardijami oficialiai, bet ir pradeda susitikimus su Prezidentu. Žemės ūkio ministro kandidatūrą nežinia gaubė iki šio antradienio, kai susitikimą su Remigijumi Žemaitaičiu dėl žemės ūkio ministro posto patvirtino Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Tiesa, ir jis prisipažino dvejojantis bei dar neturintis atsakymo.
Tai, kad šįkart ministeriją gavusiai „Nemuno aušrai“ sunkiai sekasi rasti kandidatą pabrėžė ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Nelengvai žemės ūkio ministrą sekėsi tvirtinti ir praėjusios kadencijos Vyriausybei.
Politologė primena, kad šįkart po rinkimų pats koalicijos formavimas prasidėjo neįprastai, kai svarbiausia buvo ne Vyriausybė ir kas joje dirbs, o bet kokia kaina pasiekta kuo didesnė dauguma ir palaikymas Ministrui Pirmininkui.
„Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), svarstydama, kurios ministerijos turi priklausyti jai, o kurias galėtų leisti kuruoti kitoms koalicijos partnerėms, iš karto pareiškė, kad svarbiausios kertinės ministerijos – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Finansų, Susisiekimo. Žemės ūkio tarp jų nebuvo.
Tai rodo daugumą koalicijoje turinčios LSDP prioritetus. Jiems vis tik svarbiausia realizuoti pažadus, kurie kampanijos metu labiausiai buvo sutelkti į socialinių, švietimo, sveikatos, regionų problemas, kiek mažiau kalbant apie žemės ūkį.
Kadangi taip susiklostė, kad ši ministerija po koalicijos pasidalinimo postais teko „Nemuno aušrai“, kuriai buvo pasakyta, jog negali teikti partinių kandidatų, natūralu, kad, ieškant kandidatų į žemės ūkio ministrus išorėje, paieškos užtrunka dėl skelbiamų nepriekaištingos reputacijos, patirties, kompetencijos reikalavimų. Pavardes stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti konfidencialiai, kol neaptarta su Prezidentu“, – teigia politologė.
Galbūt buvusią tylą reikėtų traktuoti kaip itin atsakingas žemės ūkio ministro paieškas, gal stinga gebančių imtis lyderystės šioje srityje? Ar atvirkščiai – žiūrima atsainiai?
Pasak doc. dr. I. Unikaitės-Jakuntavičienės, turbūt yra pagrindo manyti, kad šiek tiek atsainus požiūris į žemės ūkio ministro paieškas yra dėl to, kad pati ministerija atiduota abejonių ir reputacijos problemų turinčiam koalicijos partneriui.
„Iš kitos pusės, Žemės ūkio ministerija – tikrai svarbi ir yra po didinamuoju stiklu, nes ją itin akylai stebi aktyvūs, savo interesus ginantys, gebantys aiškiai išsakyti savo poziciją Lietuvos ūkininkai. Dėl šios priežasties ministrui nėra lengva dirbti, derinti įvairius interesus, tad ir imtis atsakomybės šioje srityje ne kiekvienas pageidauja.
Reikia turėti ne tik politikų, bet ir suinteresuotų pusių, tokių kaip ūkininkų organizacijos, pasitikėjimą bei palaikymą“, – sako doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Jos nuomone, didesniam aiškumui, kas galėtų užimti šį postą, trukdo ne nenoras imtis lyderystės, bet tai, kad ministrą turi siūlyti „Nemuno aušra“.
Pastaroji partija turi siūlyti ir aplinkos ministrą. Pasak politologės, abi minėtos ministerijos yra labai svarbios – per įvairias ES ir kitas programas, projektus kuruoja didelius finansinius srautus, tad tikrai turėjo dominti ir kitus partnerius. Vis dėlto koalicijose svarbi aritmetika: kas kiek vietų turi parlamente, taip dalinasi ministerijas ar kitus postus .
„Matyt, kaip kompensacija dėl kitų pozicijų buvo duotos tos ministerijos, kurias prioritetu laikė „Nemuno aušra“. Jei ne teismai ir antisemitiniai R. Žemaitaičio pasisakymai, jis ir pats skelbėsi, kad norėtų žemės ūkio ministro portfelio.
Prezidentas imasi iniciatyvos ir sako, kad, jei nepavyks surasti kandidatų patiems, jis pagelbės. Vis tik reikia tikėtis, kad bus pristatyti kandidatai, kurie norės užimti poziciją, atitiks Prezidento keliamus reikalavimus, ir svarbiausia – turės žemės ūkio srityje dirbančių žmonių pasitikėjimą“, – sako doc. dr. I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
***
Trečiadienį popiet „Nemuno aušra“ oficialiai įvardijo Prezidentui teikiamas ministrų kandidatūras. Žemės ūkio ministru siūlomas I. Hofmanas, aplinkos – Sigitas Podėnas, šiuo metu vadovaujantis Gamtos tyrimų centrui.
Taip pat šia tema skaitykite
-
S. Gentvilas: „Iki 2050 m. Lietuva pasiruošusi tapti neutrali klimatui“
2024-11-20 -
Kodėl JAV ūkininkai balsavo už D. Trump'ą ir ką tai jiems atneš
2024-11-13 -
Ignas Jankauskas: ūkininkams kreditus gauti vis sunkiau
2024-11-07
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)