Kaunas. Aukštos oro temperatūros ilgą laiką mūsų žemdirbiams buvo tarsi svetimos ir laikytos pietinių šalių problema, tačiau kintantis klimatas atneša naujų patirčių, sako VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas (nuotr.).

„Kuomet kalbame apie eksperimentus, vykdomus Balkanų šalyse, daugelis pasako „mums neaktualu“, tačiau pastarieji metai parodė, kad tokius tyrimus vykdyti buvo verta. Oro temperatūrų nuokrypiai nuo optimalių reikšmių kritiniais augimo tarpsniais apriboja maksimalų augalų produktyvumą. Mes negalime, o kartais ir nerodome didelio noro valdyti neigiamų veiksnių įtakos, bet reikia suprasti, kaip jie veikia augalų fiziologiją, kad būtų galima planuoti reikiamas operacijas, amortizuojančias neigiamų veiksnių įtaką“, – sako V. Liakas. 

Optimali oro temperatūra žieminiams kviečiams skirtingais vystymosi tarpsniais – 10–24 laipsniai šilumos. Nuokrypiai į vieną ar kitą pusę neigiamai veikia fiziologinius procesus ir sutrikdo augimą. Žieminiai kviečiai labai jautrūs ekstremaliems temperatūrų nuokrypiams. 

Oro temperatūrai pasiekus 32–35 laipsnius karščio, augalai stipriai stresuoja, praranda masę, sustoja fiziologiniai procesai. Esant oro temperatūrai 21–24 laipsniai šilumos, sulėtėja fotosintezė, kuri temperatūrai kylant, visiškai sustoja, augalai pradeda deginti kalorijas. Temperatūrai lapų paviršiuje pakilus aukščiau 29–32 laipsnių, augalai „sudega“, nes naudoja daugiau kalorijų nei sukuria. Tai ir yra neigiamo augalų augimo esmė. Esant 35 laipsnių temperatūrai augalų paviršiuje, nustoja funkcionuoti svarbiausi fermentai. 

Labiausiai nukenčia augalai, pasėti į netinkamai paruoštas dirvas, ten pirmiausiai pastebimi išdegę plotai. O geriausiai jaučiasi augalai dirvoje, kur paviršius padengtas augalų liekanomis. 

Oro temperatūros ir vėjo derinys primena džiovyklos sąlygas

Vyraujant aukštoms temperatūroms, išryškėja dar vienas nepageidaujamas reiškinys – augalai greičiau surenka reikiamą efektyvių temperatūrų sumą. Augalai auga lapų dėka, organinių medžiagų kaupimas dėl fotosintezės bus nepakankamas, kad augalai patenkintų kalorijų nuostolius ir kauptų atsargines medžiagas grūduose. Lapai pradeda siaurėti, atmetama dalis grūdų, o kartais nesusiformuoja net varpos arba jos būna tuščios. Pavyzdžiui, pernai Moldovoje dėl didelių karščių kukurūzai nesuformavo burbuolių. 

„Aukštos temperatūros kai kuriose vietovėse sumažins žieminių kviečių ir rapsų derlingumą, didesni ar mažesni nuostoliai neišvengiami. Tikriausiai tokio scenarijaus tikėjomės mažiausiai. Drėgmės dirvoje atsargos tarsi pakankamos, bet drėgmė neefektyvi, kai viršutinę augalų dalį veikia ekstremali temperatūra, o kai kuriomis dienomis karščio ir vėjo derinys primena džiovyklą“, – pastebi V. Liakas. 

MŪ inf.