Kaunas. „Aukštos žemdirbystės kultūros šalyse dabar vyrauja tendencija, kuo mažiau judinti dirvožemį“, - sako VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Vytautas Liakas.

Jis, dažnai lankydamasis ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių ūkiuose, gerai mato, kokia linkme dabar einama praktinės žemdirbystės srityje. 

„Gamtoje niekur nėra, kad laukiniai augalai sėtųsi į daug purentą (artą) žemę. Augalo fiziologija visiškai nereikalauja aktyvaus žemės dirbimo. Aišku, seniau arimas atliko savo funkcijas. Tačiau kol nebuvo galingos žemės ūkio technikos, vyravo seklus arimas, nes šį darbą atliko arkliai ir jų traukiamajai jėgai pritaikyti plūgai. Dabar technika tampa vis sunkesnė ir galingesnė. Atitinkamai didėja ir mašinų spaudimas dirvožemiui. Jeigu šalia viso to mes dirvožemį dar daug kartų vartome, giliai dirbame, tiesiog jam kenkiame. O augalams tokio purenimo net nereikia“, – teigia V. Liakas.

Nereikalingas dirvų dirbimas, vartymas joms kenkia. Ilgalaikės tokios veiklos pasekmės – dirvožemių dykumėjimas. Tą konstatuoja ne tik agronomai, bet ir geologijos bei kiti gamtos specialistai. Kiekvieną pavasarį matome dulkių debesis laukuose, tai aktyvaus žemės dirbimo pasekmė. L. Liakas teigia, kad po tokių smėlio audrų jam teko matyti augalų, kurių lapų paviršius nudilintas, tarsi būtų nušveistas švitriniu popieriumi.

Pasak V. Liako, mokslininkai bemaž prieš du dešimtmečius jau pradėjo kalbėti apie intensyvaus žemės dirbimo, arimo žalą dirvožemiams. Tačiau tuomet niekas to nepaisė. Galų gale, ūkiams praktikoje pajutus neigiamas pasekmes, jau vis daugiau kalbama apie dirvožemio tausojimą ir ieškoma būdų, kaip tą daryti, prie to dar prisideda ir ekonominiai aspektai.

Dar vienas įrodymas, kad dėl netinkamos žemdirbystės dirvožemių derlingumo potencialas menksta, yra tai, jog auginamų pasėlių produktyvumas nedidėja taip, kaip norėtųsi. Nors selekcininkai sukuria vis derlingesnių veislių, taikomas vis modernesnis pasėlių tręšimas ir augalų apsaugos priemonės, ūkininkai investuoja į pasėlius vis daugiau, tačiau atitinkamos grąžos negaunama. Derlingumas nedidėja tiek, kiek siekiama.

„Tai – dirvožemio problemos, nes augalai auga dirvožemyje, ir jis yra pagrindas“, – sako V. Liakas.

Visų augalininkystės darbų struktūroje daugiausiai lėšų tenka skirti būtent žemės dirbimui. Intensyvaus dirbimo laukuose be 150-160 eurų hektarui, ko gero, neišsiverčiama. Vienas taupymo būdų – minimalizuoti žemės dirbimą. Žinoma, tai turi būti atliekama sumaniai.

Supaprastinus žemės dirbimą ne tik taupomos ūkio lėšos, sumažinama ir gamtos tarša, nes mažiau dirbant dirvą, mažiau į atmosferą išmetama ir CO₂. Pasak V. Liako, kitose šalyse tai netgi yra apmokestinta – intensyviai dirbi, tai reiškia, už taršą privalai susimokėti. Tokiu būdu ir per „piniginę“ skatinama žemės dirbimą minimalizuoti.

Minimalaus žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos privalumas yra ir tas, kad ūkiui reikia mažiau žmonių. Vienas operatorius, valdydamas kelias funkcijas atliekančią techniką, gali padaryti vienu metu kelis darbus – ir paruošti dirvą, ir pasėti. Pasak V. Liako, yra atlikta daug bandymų, kurie rodo, kad vienu važiavimu po derliaus nuėmimo galima ir išdirbti žemę, ir iš karto pasėti rapsus. Taip pat ir posėlinius, tarpinius augalus. Taupomos lėšos ir negadinamas dirvožemis.

Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos pažangios žemdirbystės šalyse dabar ūkininkai stengiasi dirbti žemę plačiabariais agregatais ir važinėti po lauką tik tomis pačiomis technologinėmis vėžėmis. Tokiu būdu siekiama kuo mažiau spausti ir gadinti dirvožemį, kad nebūtų perteklinio spaudimo. Pas mus, pasak mokslininko, pažiūrėjus į laukus iš viršaus (filmuojant dronu), panašu į geležinkelio stotį – išvažinėta visomis kryptimis.

Be to, ūkininkai perka vis galingesnius traktorius, nes mažesnės galios jau neužtenka patraukti žemės dirbimo padargams. Tai rodo, kad dirvožemis kietėja. Todėl susidaro tarsi užburtas ratas -  reikia galingesnių traktorių, labiau dyla žemės įdirbimo padargai.

„Siekiant sudaryti augalams palankesnes augti sąlygas, kartu tausoti dirvožemį, mažinti išlaidas, tenka imtis naujų žemdirbystės sprendimų“, – konstatuoja mokslininkas.

MŪ inf.