Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumas, išnagrinėjęs ir įvertinęs viešoje erdvėje paskleistą informaciją apie tai, kad ūkininkai ar apskritai žemdirbiai yra aptekę mokesčių lengvatomis ir mažai sumoka į biudžetus, ją vertina kaip neišsamią ir ekonominei bei socialinei žemdirbių padėčiai neadekvačią, visuomenę klaidinančią, dirbtinai išpūstą dėl vieno ar kelių ūkininkaujančių elgesio.

Prezidiumas turi išsamią informaciją pagal 319 žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių pateiktas metines oficialiosios statistikos ataskaitas, kiek ir kokių mokesčių, įmokų jos kasmet sumoka. Jos 2015 m. naudojo 277,8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (tai 9,7 proc. visų ūkių ploto) ir jose buvo 9,8 tūkst. darbuotojų. Jos ir jų darbuotojai pagrindinių rūšių mokesčių ir įmokų socialiniam bei sveikatos draudimui sumokėjo 40 mln. eurų. 1 ha jų teko po 144 eurus, 1 darbuotojui - po 4074 eurus (per mėn. - 339 eurus).

Prezidiumas mano, kad visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia daug abejonių tai darančiųjų noro stiprinti valstybę nuoširdumu. Daugiau priešingai - sukelti sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų.

Žemės ūkio bendrovės, kaip juridiniai asmenys, moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai.

Didžiąją dalį išlaidose sudaro įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui bei gyventojų pajamų mokesčiui. Bendrovės socialiniam ir sveikatos draudimui moka 30.98 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo. Be to, 9 proc. privaloma tvarka išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pensijai ir sveikatos draudimui. Tai sudaro jau 40 proc. nuo darbo apmokėjimo fondo. Tokio pat dydžio įmokas moka daugelis kitokio verslo įmonių. Ir dar gyventojų pajamų mokestis - 15 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo - taip pat, kaip ir kitų ūkio šakų įmonėse. Tokiu būdu, bendrovės administracija, norėdama darbuotojui į rankas sumokėti bent 450 eurų per mėnesį, turi padaryti per 718 eurų išlaidų. Tai didelė našta, kuri tiesiogiai veikia žmonių suinteresuotumą dirbti kaime ir Lietuvoje.

Bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį. Tai vienintelė lengvata, lyginant su kitų ūkio šakų įmonėmis. Tačiau tai įtvirtinta įstatymuose, siekiant sušvelninti ES BŽŪP skirtumų naujosioms šalims pasekmes. Paskutiniaisiais metais dėl kainų ir rinkų bendrovių pelnas iš veiklos sumažėjo iki minimumo, o daugelis bankrutuotų, jei nebūtų ES paramos pajamoms palaikyti.

Ne vienas žemės ūkio mokesčių sistemos kritikas mokesčių lengvatai priskiria ir tiesioginių bei kompensacinių išmokų neapmokestinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtos išmokos žemdirbiams yra pačios mažiausios ES ir kad jų didžioji dalis mokama iš kitų šalių mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų. Vyriausybės programoje numatyta siekti šių išmokų suvienodinimo, t. y. padidinimo bent iki ES vidurkio. Įdomu, kaip galėtume paaiškinti kitoms šalims donorėms, jei jų lėšomis papildytume savo šalies biudžetus?

Prezidiumas pritaria ankstesnėms Finansų ministro V. Šapokos nuostatoms, kad mokesčių sistemą peržiūrint tai bus daroma kompleksiškai įvertinant kiekvieną ūkio šaką ir kiekvieną lengvatą. Prezidiumas tikisi, kad pirmiausia bus pateikta išsami, objektyvi informacija apie tai, kokie ūkiai ir kiek kokių mokesčių sumoka, kiek jie užsidirba sau iš veiklos, kiek duoda valstybei ir kiek gauna iš jos.

Prezidiumas mano, kad nesant pakankamos informacijos, suklaidinami net aukščiausieji šalies vadovai, skelbiantys, kad ūkiai gavo per milijardą pajamų, o mokesčių sumokėjo vos vieną procentą. Nejaugi nebėra šalia jų specialistų, kurie paaiškintų, nuo kokių pajamų ir kokie mokesčiai ir įmokos mokami. Paaiškintų, kad pajamoms uždirbti žemdirbiai perka ir sunaudoja daug gamybai reikalingų išteklių, kad jų kainos, neatsižvelgiant į žemdirbiams mokamas kainas už produkciją, auga už jas žymiai sparčiau, kad juos pirkdami moka, kaip ir visi, 21 proc. PVM, kad ten dirba žmonės, kurie taip pat moka mokesčius, kad žemdirbių produkciją perdirba ir ją parduoda ne mažesnis kaip žemės ūkyje skaičius darbuotojų, kuriems mokami atlyginimai, už juos - įmokos, kurie taip pat moka mokesčius, kad žemdirbio dalis vartojamo produkto kainoje tesudaro vos apie ketvirtadalį.

Prezidiumas reiškia susirūpinimą, kad vėl aktualinamas ūkio dydžio klausimas, nevertinant, kiek ten yra darbo vietų, kokie darbuotojų atlyginimai, kiek sumokama tų pačių mokesčių ir įmokų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas