Vilnius. Beveik su valstybės atkūrimu prasidėjęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir jos grąžinimo maratonas pasiekė finišo tiesiąją. Vis dėlto šiuos darbus atliekančios Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas ČIAKAS sako, kad problemų palikimas didelis ir jas teks spręsti dar ilgai – žemės klausimas daugeliui yra pamatinis.
Iš esmės žemės grąžinimas kaimo vietovėse yra baigtas, miestuose – artėja prie pabaigos. Kokių probleminių taškų dar liko?
Kaimo vietovėse projektuojami sklypai jau paskutiniams pretendentams – jų yra mažiau nei 100. Šie darbai priklauso tik nuo mūsų tarnybos. Kiek kitokia situacija miestuose, kur suformuotus sklypus mums „atiduoda“ savivaldybės: kiek sklypų perduoda, į tokį kiekį mes atkuriame nuosavybę. Tad tegalime savivaldybes raginti bendradarbiauti.
Miestuose nuosavybė dar neatkurta 470 asmenų, neskaičiuojant Vilniaus ir Trakų savivaldybių (nuosavybės čia laukia daugiau kaip 3 000 piliečių). Vilniaus miesto savivaldybė visus sklypus atkūrimui ketina pateikti iki 2021 m. III ketvirčio. Kol procesas nesibaigė, piliečiai dar gali svarstyti įvairius pasirinkimo variantus. Savivaldybei pasakius, kad sklypų atkūrimui daugiau neskirs, įsijungia kitas (atlyginimo pinigais už turėtą žemę) mechanizmas.
Kodėl mes taip ilgai užtrukome su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu?
Mano akimis, didžioji problema – nuolatinė teisinio reglamentavimo kaita. Kažkas yra suskaičiavęs, kad per 30 metų buvo pakeista apie 50 su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių teisės aktų. Įsivaizduokite, jei kartą būtų nubrėžtos labai aiškios gairės ir visi būtų jomis vadovavęsi, reforma jau būtų likusi tik prisiminimuose. Reikėjo bendro ilgalaikio politinio (gal nacionalinio?) susitarimo šiuo klausimu. Bet vietoje to pokyčiai, pokyčiai, pokyčiai...
Dabar tam skiriame milžinišką prioritetą, bet nėra taip, kad nusprendėm ir atkūrėm. Daug pretendentų buvo neaktyvūs, lūkuriavo, nerodė susidomėjimo, kol nebuvo nuspręsta, kad jei asmuo nedalyvauja dialoge, pradeda veikti kompensavimo pinigais mechanizmas be galimybės pasirinkti alternatyvą.
Visą interviu skaitykite čia.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
S. Gentvilas: „Iki 2050 m. Lietuva pasiruošusi tapti neutrali klimatui“
2024-11-20 -
Kodėl JAV ūkininkai balsavo už D. Trump'ą ir ką tai jiems atneš
2024-11-13 -
Ignas Jankauskas: ūkininkams kreditus gauti vis sunkiau
2024-11-07
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)