Kaunas. Tik septyniose iš 15 rinkimų programų, aktualizuotos žemės ūkio sektoriui ir kaimui būdingos problemos.

Spalio 13-ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauja 15 politinių partijų ir koalicijų sąrašų. Jų programos paskelbtos Vyriausiosios rinkimų komisijos leidinyje, kiekvienai programai skirta po vieną puslapį.

Tuose 15-oje puslapių ne itin daug žodžių, kurie atskleidžia požiūrį į agrarinį sektorių, kaimą, leidžia numanyti, kad šiai sričiai rinkimų programoje teikiamas papildomas ar išskirtinis dėmesys.

Penkiolikoje programų žodis ūkis pavartotas 7 kartus, žemė – 6 (žodžių junginys žemės ūkis – 5), ūkininkas – 2, kaimas – 2, regionas – 16, verslas – 10, šeimos verslas – 1, šeimos ūkis – 1, maistas – 3, keliai – 7 kartus. Žodžio dalis agro-, rodanti sąsają su dirbamąja žeme, žemdirbyste, programose nevartojama, žodžio žemdirbys ten irgi nerasime.

Jei apie dėmesį kaimui, žemės ūkiui, regionams ir infrastruktūros problemoms spręstume pagal šių žodžių koncentraciją, pirmenybė tektų Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Taikos koalicijos programoms.

Apie kaimo ir žemės ūkio politiką

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) savo programoje pabrėžia regionų plėtrą, smulkiojo, vidutinio ir šeimos verslo skatinimą, gamtos išsaugojimą, sveiką aplinką be „žaliojo kurso“ beprotybės.

Nacionalinis susivienijimas žada teikti valstybės paramą ir lengvatas smulkiajam ir vidutiniam verslui bei kaimo šeimos ūkiui, stabdyti smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų stūmimą iš rinkos.

Lietuvos socialdemokratų partija sieja ekonomikos augimą su aukštos pridėtinės vertės kūrimu pramonėje ir žemės ūkyje, pabrėžia būtinybę užtikrinti deramą paramą smulkiesiems, vidutiniams ir jauniesiems ūkininkams, puoselėti biologinę įvairovę.

Lietuvos žaliųjų partija remia šeimos ir ekologinius ūkius ir griežtai pasisako prieš žemės alinimą, trąšų ir pesticidų naudojimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pabrėžia, jog didins žemės ūkio produkcijos konkurencingumą ir įperkamumą – subalansuos išmokas ir aplinkosauginius reikalavimus; taikys lengvatinį PVM tarifą būtiniems maisto produktams.

Taikos koalicija (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija) – sieks sukurti verslo aplinką, kurioje Lietuvos kaimiškų regionų investicijos atsipirktų greičiau nei kitose Europos šalyse, o Lietuvos ūkininkai gautų teisingas tiesiogines išmokas. Koalicija sako, jog priešinsis žemės ūkį naikinantiems žaliosios darbotvarkės principams.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pažangą sieja su inovatyvia ekonomika, naujų nišų išnaudojimu, kurias be kita ko atveria ir pažangus žemės ūkis.

Dėmesys keliams

Susirūpinimą kelių būkle atspindi keturių partijų programos.

Lietuvos socialdemokratų partija žada gerinti kelių būklę visoje Lietuvoje, didinti finansavimą kelių ir tiltų remontui, išasfaltuoti per gyvenvietes einančius žvyrkelius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada tikslingai naudoti ES fondų paramos lėšas, pirmumą teikti svarbių infrastruktūros objektų statybai bei kelių, tiltų, viadukų tiesimui ir rekonstravimui regionuose.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ akcentuoja gerų kelių, patogaus viešojo transporto svarbą.

Liberalų sąjūdžio programoje rašoma: susisiekimo, ypač – kelių, tiltų ir viadukų – kritinė būklė šaukiasi neatidėliotinų sprendimų; patikima ir moderni susisiekimo sistema yra būtina sąlyga pritraukiant investicijas, mažinant atskirtį regionuose. Liberalai žada didinti Kelių programos finansavimą.

Pagrindinės politinės kryptys

Išanalizavus rinkimų programas pagal tai, kokios esminės kaimo ir žemės ūkio problemos jose išskiriamos, galima įvardyti tris kryptis.

Tvarumas ir susirūpinimas aplinka. Programose pripažįstama, kad reikia subalansuoti žemės ūkio gamybą ir aplinkos tvarumą. Lietuvos žalieji laikosi griežčiausios pozicijos pramoninio ūkininkavimo atžvilgiu, o kitos partijos (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija) siūlo nuosaikesnes reformas, kurių tikslas – žalinti žemės ūkį nepakenkiant produktyvumui.

Parama smulkiesiems ūkiams. Programose deklaruojama parama mažiems ir šeimos ūkiams, kurie laikomi kaimo bendruomenių stuburu. Siekiama pertvarkyti ES subsidijų skyrimą, kad smulkesnieji subjektai galėtų labiau pasinaudoti parama.

Kaimo infrastruktūra. Kaimo vietovių infrastruktūros gerinimas, įskaitant mokyklas ir sveikatos priežiūrą, yra bendra tema. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija pabrėžia, kad svarbu išlaikyti stiprias viešąsias paslaugas kaime, kad būtų išvengta tolesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo.

Pažadai, kurie gali pakišti koją

Giliau pažvelgę į rinkimų programas, jose aptiksime ir prieštaringų ar probleminių teiginių, kuriuos įgyvendinti gali būti sunku ar net neįmanoma.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada didinti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą ir kartu išlaikyti aplinkosaugos reikalavimus. Šiuolaikinio konkurencingo žemės ūkio (kuris dažnai priklauso nuo didelio masto gamybos ir technologijų) poreikių suderinimas su aplinkosaugos politika gali būti didelis iššūkis. Siekis maksimaliai didinti našumą ir efektyvumą gali sugrąžinti prie praktikos, kuri pažeidžia aplinkosaugos standartus (pvz., didesnis trąšų ir pesticidų naudojimas). Reikia aiškių strategijų šiems tikslams suderinti, priešingu atveju tai atrodys pernelyg optimistiška.

Lietuvos socialdemokratų partija siūlo skatinti technologines naujoves, akcentuojant aplinkos apsaugą ir aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio gamybą. Technologinės naujovės žemės ūkyje paprastai yra nukreiptos į produktyvumo didinimą, kuris gali apimti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), trąšų ir pesticidų naudojimą. Jei nėra aiškaus būdo derinti abu tikslus, programa gali atrodyti nenuosekli.

Žaliųjų partija pasisako už neatidėliotiną miškų kirtimo moratoriumą, taip pat žada kaimo plėtrą ir paramą ekologiniams ūkiams. Visiškas medienos ruošos draudimas, ypač kaimo vietovėse, gali paveikti vietos ekonomiką, kuri priklauso nuo su mišku susijusios pramonės, įskaitant tvarią miško ruošos praktiką. Neturint aiškios alternatyvos, kuri pakeistų ekonominę miško naudojimo naudą, šis moratoriumas galėtų pakenkti kaimo bendruomenėms, o tai prieštarautų žaliųjų tikslui plėtoti kaimą.

Nors žalieji akcentuoja ekologinį ūkininkavimą, jie nepritaria tradiciniams ūkininkavimo metodams (trąšų, pesticidų naudojimui), dėl to ūkininkavimas gali tapti ekonominiu iššūkiu (mažės derliai, kils problemų apsirūpinti maistu), o tai kels grėsmę kaimo ekonomikai.

Taikos koalicijos (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija) pažadas gerokai padidinti tiesiogines išmokas ūkininkams ir priešintis ES žaliosios darbotvarkės iniciatyvoms atrodo kaip prieštaravimas. Tiesioginės išmokos ūkininkams priklauso nuo ES žemės ūkio ir aplinkosaugos standartų (daugelis jų susiję su žaliąja darbotvarke) laikymosi. Todėl pažadas didinti finansinę paramą ūkininkams, prieštaraujant šią paramą reglamentuojančiai politikai, gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Liberalų sąjūdis pasisako už biurokratijos mažinimą ir verslo „išlaisvinimą“, kartu žadėdamas didesnes investicijas į viešąją infrastruktūrą ir socialinės atskirties mažinimą regionuose. Valstybinės biurokratijos ir reguliavimo mažinimas dažnai reiškia mažesnę Vyriausybės priežiūrą. Tačiau plečiant viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, ypač kaimo regionuose, paprastai reikalinga daug išteklių ir didesnio Vyriausybės dalyvavimo. Pažadas sumažinti biurokratiją ir aktyvesnio vaidmens numatymas Vyriausybės atrodo kaip vidinis prieštaravimas, ypač neaiškinant, kaip šiuos reikalus subalansuoti.

Nacionalinis susivienijimas remia imigracijos stabdymą, siekiant išsaugoti tautinį identitetą ir plėsti kaimo ekonomiką, skatinti gyventojų augimą kaimo vietovėse. Viena iš problemų, su kuriomis susiduria kaimo vietovės, yra gyventojų mažėjimas ir darbo jėgos trūkumas. Tad strategija, kurioje kalbama ir apie imigracijos ribojimą, ir apie siekį didinti gyventojų skaičių bei darbo jėgą ištuštėjusiose vietovėse, gali būti pasmerkta žlugti, nebent vyktų didelė vidinė migracija arba drastiškai išaugtų gimstamumas.

Prieštaravimai programose iškyla tada, kai mėginama derinti modernumą ir tradicines vertybes, aplinkos tvarumą su ekonomikos augimu, kaimo atgaivinimą su platesne nacionaline ar ES politika. Įtampa tarp šių tikslų kyla iš siekio būti patraukliems skirtingoms rinkėjų grupėms. Deja, tai veda prie pažadų, kurie atrodo prieštaringi ar sunkiai įgyvendinami, jei nėra aiškaus jų įgyvendinimo plano.