„Pietų Korėjos agrarinis sektorius atviras naujovėms, o Lietuvos žemės ūkis smarkiai atsilieka. Tai, kas Europoje naujovė, Pietų Korėjoje – standartas“, – pasakoja bendrovės „Nando“ inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius, neseniai viešėjęs šioje Rytų Azijos šalyje.

Jis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje apžvelgti naujausius biotechnologijų išradimus, daugiausia molekulinės žemdirbystės srityje.

Konferencijoje pasirašytas Lietuvos ir Pietų Korėjos mokslo bei verslo įmonių bendradarbiavimo memorandumas gali atnešti didelės naudos mūsų šalies biotechnologijų įmonėms, taip pat mokslo bendruomenei.

„Lietuvos biotechnologijų sektorius yra didelis, stiprus ir augantis  – čia daug studentų ir mokslinio potencialo. Prie to smarkiai prisideda išplėtotas gyvybės mokslų sektorius. Tad turime daug bendradarbiavimo su Pietų Korėja galimybių. Ši šalis labai nori dirbti su Vakarų valstybėmis. Mes vieni kitiems turime ką pasiūlyti, Pietų Korėja  – pažangi šalis savo gamybos pajėgumais, inovacijų pritaikymo atžvilgiu“, – sako J. Ignatavičius.

Pietų Korėjoje gerai išvystyti dirvožemio testavimo ir analizės metodai, pavyzdžiui, yra įmonių, gaminančių greituosius patogenų nustatymo dirvoje testus.

„Jie veikia panašiai kaip greitieji COVID-19 testai. Į testą įdėjus dirvožemio mėginį, parodoma, ar mėginys užterštas. Tai  inovatyvi priemonė, palengvinanti ūkininkų kasdienybę. Pietų Korėjos mokslininkai dirba su tokiais metodais, ieško naujų padermių, tobulina atrastus sprendimus. Visos šios sritys aktualios ir mums, todėl galimybių bendradarbiauti – daugybė“, – teigia biotechnologijų įmonės „Nando“ inovacijų vadovas.

Pagrindinis dėmesys – žemės ūkio inovacijoms

Pietų Korėjoje stinga dirbamų žemių, tad žemės ūkio veikla klesti šiltnamiuose.

„Pietų Korėjoje daugiausia auginami vaisiai, daržovės, uogos. Kultūros pasirinkimas labai priklauso nuo konkrečios vietos šalyje – ar tai tropinės salos, ar zonos, kuriose keičiasi mums gerai pažįstami metų laikai ir šaltos žiemos. Pietų Korėjoje vyrauja šiltas ir drėgnas klimatas, tik trūksta žemės ūkiui skirtų plotų, todėl dominuoja šiltnamių, t. y. aukštesnės pridėtinės vertės kultūroms“, – teigia J. Ignatavičius.

Konferencijoje aptarta ir viena pažangiausių biotechnologijų žemės ūkyje krypčių – molekulinis ūkis. „Tai tam tikra farmacijos rūšis, kai genetiškai modifikuoti augalai gamina reikiamas medžiagas, dažniausiai baltymus, kurie vėliau išgryninami ir naudojami vaistų gamyboje. Šis būdas šiek tiek panašus į pramoninę biotechnologiją, kai veikliosios medžiagos auginamos ne augaluose, o fermentatoriuose. Tačiau, norint labiau nuspėjamo rezultato ir didesnių galimybių, prioritetu tampa būtent molekulinis ūkis“, – pasakoja pašnekovas.

Daug dėmesio konferencijoje skirta genų keitimo temai. „Tai procesas, kai modifikuojama esamų genų seka. Tai daroma tam, kad būtų pakeisti arba ištaisyti specifinių genų trūkumai ar mutacijos. Šio proceso metu genų fragmentai gali būti pašalinami, pakeičiami arba įterpiami.

Pagrindinė genų keitimo technologija yra CRISPR-Cas9, kuri leidžia tiksliai nukirpti tam tikrus genų fragmentus, tuomet organizmo ląstelės gali pačios pakeisti arba pataisyti pažeistas vietas. Ši technologija plačiai žinoma ir Lietuvoje – prof. Virginijus Šikšnys yra vienas jos pradininkų. Nors genų keitimas yra tam tikra genų modifikacijos dalis, ji yra kur kas tikslingesnė ir labiau prognozuojama, taip pat mažiau pavojinga nei kiti genų modifikacijos būdai“, – aiškina J. Ignatavičius.

Europoje – naujovė, Pietų Korėjoje – standartas

Pietų Korėjoje mikrobiologiniai produktai laikomi standartu, o ne naujove  – juos naudoja visi šalies ūkininkai. „Europoje atsargiai žiūrima į mikrobiologinius produktus. Nors juose naudojami natūraliai iš dirvožemio paimti mikroorganizmai, ūkininkai jų vis dar privengia. Pietų Korėjoje priešingai – mikrobiologiniai produktai seniai naudojami ir niekam nekyla klausimų apie jų naudą. Lietuvoje mikrobiologiniai produktai naudojami dažniau nei Vakarų Europoje, tačiau mes vis dar atsiliekame nuo Azijos šalių“, – teigia J. Ignatavičius.

„Nando“ inovacijų vadovo teigimu, ne tik Lietuvos, bet visos Europos žemės ūkis yra apribotas, todėl mikrobiologiniai produktai čia tik skinasi kelią: „Viešėdamas Pietų Korėjoje uždaviau klausimą, kokia dalis ūkininkų savo ūkiuose naudoja mikrobiologinius produktus. Vietiniai net nesuprato, ko klausiu. Čia šie produktai yra savaime suprantami ir naudojami kiekvieno ūkininko, kasdienybė ūkiuose neįsivaizduojama be standartinių mikrobiologinių inokuliantų. Juose nebuvo aptikta jokių kenksmingų medžiagų, nepastebėtas neigiamas poveikis augalams, bet Lietuvos ūkininkams pasiūlyti tokį produktą sudėtingiau.“

Anot J. Ignatavičiaus, Pietų Korėjoje mikrobiologiniai preparatai naudojami kaip trąša, biopesticidai ir kvapų kontrolės priemonės, todėl jomis valstybė aktyviai remia šalies ūkininkus: „Šalies žemės ūkio procesuose dalyvauja valstybinės agentūros, kurios pačios ruošia mikrobiologinius inokuliantus ir kitas gana standartines kultūras ir jas tiekia ūkininkams. Tai nėra labai ilgo galiojimo, aukšto stabilumo, didelės koncentracijos produktai, tačiau juos ūkininkai iš valstybės gauna nemokamai.“