Agresorė Rusija, tęsdama karą prieš Ukrainą, stengiasi išstumti šios šalies agroverslą iš pasaulio rinkų. Ar Ukraina turi jėgų atsilaikyti ir atgauti prarastas pozicijas?

Yra užtektinai faktų, rodančių, kad Rusija išnaudoja karą savo ekonominei ekspansijai į kitus pasaulio regionus plėsti. Ką šioje situacijoje daro ir turi daryti Ukraina, pasaulio bendruomenė? Nuomonėmis su portalu manoūkis.lt pasidalijo ekspertai:

• Yuriiʼus Havryliukʼas (Jurijus Havryliukas), konsultacijų ir analizės bendrovės „Barva Invest“ partneris ir generalinis direktorius,
• Romanʼas Slastyonʼas (Romanas Slastionas), Ukrainos agroverslo klubo generalinis direktorius,
• Vitalyʼus Krasyukʼas (Vitalius Krasiukas), kompanijos „LNZ Group“ prekybos operacijų skyriaus vadovas,
• Olga Trofimtseva (Olga Trofimceva), Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams,
• Denysʼas Marchukʼas (Denisas Marčiukas), Ukrainos agrarinės tarybos pirmininko pavaduotojas.

Yurii‘us HAVRYLIUK‘AS, „Barva Invest“ partneris ir generalinis direktorius

Dėl karo Ukraina prarado pozicijas daugelyje rinkų, o Rusijos grūdų eksportas gerokai išaugo... Tačiau sankcijų Rusijos žemės ūkiui tema yra tabu tarptautinėse platformose.

Jungtinės Tautos nuo pat karo pradžios sakė, kad nedarys spaudimo taikyti sankcijas eksportuojamam maistui, nes tai sukeltų maisto infliaciją ir pablogintų neturtingų pasaulio šalių aprūpinimą maistu. Tačiau Rusija spekuliuoja šia problema. Rusija buvo pagrindinė grūdų tiekėja neturtingoms Afrikos šalims, o Ukraina tradiciškai bendradarbiavo su Šiaurės Afrika ir Artimaisiais Rytais. Taigi Rusijos grūdų eksporto niekas neriboja...

Tačiau Rusija užgrobė naujas rinkas, išstumdama iš jų Ukrainą.

Klausimas, kaip ją dabar išstumti iš šių rinkų. Galbūt priminti vartotojams, kad Rusija yra agresorė. Karo pradžioje šis suvokimas turėjo labai svarbią reikšmę, bet jis pamažu traukiasi į antrą planą... Ir dėl Rusijos propagandos, ir dėl to, kad pinigai nekvepia. Pavyzdžiui, daugelis stambių pasaulio prekybos kompanijų susikrovė didžiulius kapitalus, prekiaudamos nafta, kuriai taikomos sankcijos.

Ar netikite, kad Vakarai atsižvelgs į situaciją ir pakeis savo požiūrį į Rusijos agrarinį sektorių?

Visiškai netikiu. Girdime viešus didžiųjų įmonių pareiškimus, kad jos neva palieka Rusiją. Tačiau po to matome, kad jose dirbę žmonės kuria Rusijoje naujas įmones arba keičia veiklos schemas. Todėl neturiu iliuzijų.

Ukraina patyrė ne tik Rusijos agresiją, bet ir gėdingą grūdų vagysčių sezoną. Ar įmanoma sukurti mechanizmus, kurie užkirstų kelią grūdų išvežimui iš okupuotų teritorijų?

Deja, sprendimo nematau. Nors atlikta daug tyrimų ir nustatyta, iš kokių teritorijų, iš kokių uostų, kokiais laivais vogti ukrainietiški grūdai pasiekė užsienio rinkas. Daug grūdų atsidūrė Turkijoje. Bet už grūdų vogimą, gabenimą, vogtų grūdų pirkimą niekas nenubaustas, tad vagystės tęsis.

Rusijos agroverslo eksportas neapsiriboja skurdžiomis Afrikos šalimis. Rusijos apetitas kur kas didesnis. Egiptas turi nemažą rinką Juodajame žemyne. Ko gero, šią šalį galime vadinti kone didžiausia stabilia kviečių pirkėja pasaulyje. Rusijos agroverslas seniai nusižiūrėjo Egipto rinką, o dabar, pasinaudodama karu ir Ukrainai sukeltomis problemomis, vaizdžiai tariant, kala geležį. O geležis dabar juk karšta!

Vyksta arši kova dėl Egipto rinkos. Rusai siekia nei daug, nei mažai – tapti Egipto rinkos monopolininkais, kurie išstumtų ne tik Ukrainą, bet ir Prancūziją, Rumuniją, Bulgariją.

Egipto ypatumas yra tai, kad valstybė kviečius perka centralizuotai, o tai prisideda prie faktinio valstybinių kainų, pavyzdžiui, miltų ir duonos, reguliavimo. Nuo tų kainų faktiškai priklauso ir stabilumas, ir valdžios populiarumas. Turėdama reikalų su monopolininke, Egipto vyriausybė rizikuoja tapti Rusijos grūdų įkaite. Nuo priklausomybės maisto srityje vos vienas žingsnis iki politinės priklausomybės, pavyzdžiui, palankūs priklausomos šalies balsavimai Jungtinėse Tautose, kurie yra naudingi rusams.

Manau, galima teigti, kad Egiptas tikriausiai susitarė su Rusija dėl grūdų žemomis kainomis. Net jei Rusijos grūdų dempingo nelaikysime tiesioginiu įrodymu, kad tam panaudojami iš užgrobtų Ukrainos teritorijų pavogti grūdai, svarstymų logika veda prie šios minties. O Ukrainos grūdų dialogas su Afrikos šalimis yra komplikuotas.

Vitaly‘us KRASYUK‘AS, „LNZ Group“(tai viena iš efektyviausių Ukrainos žemės ūkio kompanijų, kuri dirba apie 80 tūkst. ha)prekybos operacijų skyriaus vadovas

Kokio masto yra Rusijos ekspansija pasaulio grūdų rinkose, kai kalbame apie Ukrainos išstumimą iš tradicinių krypčių?

Yra tam tikrų politinių aspektų, leidžiančių Rusijai daryti įtaką potencialiems vartotojams, todėl mūsų grūdai praranda paklausą. Tai pastebėjome praėjusiais metais, nes kai kurios Afrikos šalys atsisakė susitikti su Ukrainos delegacija, kurioje buvo gamintojų, prekybininkų ir valdžios atstovų.

Rinkos praradimų mastai pirmiausia susiję su grūdų eksporto iš Ukrainos tempo lėtėjimu, agresorės vykdoma uostų blokada. Kalbant apie tolesnę įvykių raidą, „grūdų koridoriaus“ likimas didele dalimi priklauso nuo Rusijos, todėl turime ieškoti alternatyvų, kaip sumažinti ar visiškai panaikinti tokią priklausomybę. Kad sukurtume alternatyvas, turime suburti „diplomatų kariuomenę“, juk mūsų šaliai strategiškai svarbu išsaugoti žemės ūkio eksportą.

JT ir didieji tarptautiniai prekybininkai saugo Rusijos grūdų eksportą nuo sankcijų. Ar realu sankcijomis apriboti rusiškų grūdų eksporto plėtrą bent kai kuriomis kryptimis? Ar gali padėti informacinės kampanijos, atskliedžiančios, jog grūdai užauginti okupuotose teritorijose?

Jei pasaulio žiniasklaidoje būtų akcentuojama, kad agresorė Rusija prekiauja užkariautose teritorijose pavogtais ir būtų primenama, jog palaikyti prekybos ryšius su agresore nemoralu, tai padėtų gerokai susiaurinti potencialias rusų prekybos rinkas civilizuotose šalyse. Kalbant apie tarptautinių grūdų prekybininkų ir JT prielankumo priežastis rusiškų grūdų eksporto apsaugai, manau, greičiausiai tam įtakos turi nevieši susitarimai.

Koks būtų sprendimas? Ukrainiečiai tikisi kuo greitesnės pergalės, uostų atblokavimo, visiško žemės ūkio verslo atkūrimo ir eksporto grįžimo į ankstesnį lygį. Tačiau „grūdų koridoriaus“ funkcionavimo problemos, kurias rusai dirbtinai sukūrė įsibėgėjus sėjai (ir ultimatyvūs Rusijos pusės reikalavimai, pavyzdžiui, prijungti „Rosselkhozbank“ prie SWIFT'o, atšaukti laivų draudimo ir perdraudimo su rusiškais maisto produktais ir trąšomis bei tokių laivų patekimo į uostus apribojimus, šiame sektoriuje veikiančių Rusijos įmonių užsienio turto atblokavimas ir kt.) – tai klausimai, susiję su Ukrainos žemės ūkio produktų eksportu, kurie dėl keisto sutapimo iškilo vienu metu iškart keliose ES šalyse (Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir kt.). Nedelsiant neišsprendus šių klausimų, sunku bus Ukrainoje užtikrinti sėkmingą sėją.

Roman‘as SLASTYON‘AS, Ukrainos agroverslo klubo generalinis direktorius

Ūkininkų protestai keliose Rytų Europos šalyse dėl Ukrainos grūdų gabenimo ir tuo pat metu Rusijos veiksmai stabdyti „grūdų koridoriaus“ veiklą – vienos grandinės grandys? To neatmesčiau. Siekis pakeisti ukrainietiškus grūdus pasaulio rinkose gali būti vienas iš šalutinių Rusijos tikslų. Rusai supranta, kad neigiamos pasekmės Ukrainos ekonomikai tiesiogiai veikia jos gebėjimą kariauti ilgalaikėje perspektyvoje.

Rusija tradiciškai eksportavo didelius kiekius kviečių, tačiau dėl kitų žemės ūkio produktų – kukurūzų, sojų pupelių ir iš dalies saulėgrąžų – jai vargu ar pavyks užimti Ukrainos vietą. Žinoma, jeigu nepradės jų vogti užgrobtose teritorijose. Ar pernykštis grūdų derlius Rusijoje buvo geras? Taip, buvo, ypač papildžius aruodus vogtais grūdais.

Rusai bandė ir bandys užimti mūsų pozicijas užsienio rinkose. Visų pirma, jie tai daro vykdydami savo užsienio politiką, siekdami palenkti Azijos ir Afrikos šalis į savo pusę. Tam pasipriešinti įmanoma suderinus komunikaciją, vaisingiau dirbant mūsų diplomatams užsienio šalyse.

Šioje srityje turime problemų, pavyzdžiui, ne visose mums svarbiose šalyse turime ambasadorius ar jie nepaskirti. Taip pat svarbu skirti žemės ūkio atašė Ukrainos ambasadose. Tokios pareigybės yra daugelio išsivysčiusių šalių ambasadose, o mes jų neturime, ir tai yra didžiulė problema.

Pasaulio agrotechnologijų įmonių pasitraukimas iš Rusijos rinkos? Tai gali turėti įtakos ilgalaikėje perspektyvoje jos gamybos efektyvumo lygiui. Bet matome, kad deficitą bandoma pakeisti tam tikrų žemės ūkio technologijų elementų tiekimu iš Azijos šalių.

Nemaža dalis stambių įmonių po daugiau nei metus trunkančios plataus masto agresijos nepaliko Rusijos rinkos. Mes raginame kuo daugiau tarptautinių agrotechnologinių įmonių pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos rinkos.

Olga TROFIMTSEVA, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams

Siekdama užmegzti ryšį su Afrikos šalimis, Ukraina ne tik suinteresuota eksportuoti grūdus į Juodojo žemyno šalis, bet ir nori eksportuoti žemės ūkio (įskaitant gyvulininkystę) technologijas, vykdyti mokymus, švietimą šioje srityje ir kt., kad partnerystė su Afrika būtų lygiavertė, t. y. kad Ukrainos padedamos šalys galėtų pačios pasigaminti daugiau maisto. Lygybė vietoje tradicinės rusų viršenybės, argi tai ne išeitis?

Denys‘as MARCHUK'AS, Ukrainos agrarinės tarybos pirmininko pavaduotojas

Veiksmingas būdas kovoti su Rusijos bandymais išstumti Ukrainos žemės ūkio produktus užsienio rinkose yra sankcijų prieš teroristinę šalį stiprinimas. Turėtume sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų bet kokio krovinio gabenimo jūrų keliais saugumą. XXI amžiuje šalis agresorė vykdo piratavimą, jūrų terorizmą, maisto terorizmą ir plėšikauja. Na, o dėl Lenkijos ūkininkų pasakysiu, kad jie labiau susiduria su informacine trečiosios šalies generuojamų pranešimų įtaka. Tokia šalis gali būti Rusija, kuri nesuinteresuota gerais dvišaliais Ukrainos ir Lenkijos santykiais.