Jaunajam ūkininkui rūpi tvarumas ir dirvožemio tausojimas
2021-07-19

Prienai / Marijampolė. Mykolas Šveikauskas, perimdamas tėčio Arūno ilgametę patirtį, Gudinės kaime prieš ketverius metus įkūrė mėsinių galvijų ūkį.

„Nors auginti gyvulius sunku ir šiuo metu nepelninga, tačiau be organikos ūkininkavimo neįsivaizduoju“, – sako jaunasis ūkininkas, pripažintas konkurso „Metų ūkis 2020“ pirmos vietos laimėtoju Marijampolės savivaldybėje.

Dvidešimt ketverių metų Mykolas Šveikauskas jauniausias praėjusių metų konkurso, dėl pandemijos organizuotos tik 25 savivaldybėse, dalyvis. 

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Respublikiniame konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtojų pagerbimo renginyje, vykusiame liepos viduryje Prienų rajone, Vazgaikiemyje, tradiciškai jauniausiam dalyviui apdovanojimą skyrė ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. 

„Konkurso „Metų ūkis“, taip pat europarlamentaro Bronio Ropės apdovanojimas man daug reiškia. Jaunam žmogui toks įvertinimas – didžiulė paskata toliau kažką daryti, bandyti, plėsti ir stiprinti ūkį, nors ir sunku, ir ne viskas taip paprasta, kaip atrodo“, – po apdovanojimo sakė jauniausias konkurso „Metų ūkis 2020“ dalyvis.

Europos Parlamento nario B. Ropės teigimu, Lietuvoje ūkininkų amžiaus vidurkis yra pensinis, o jaunas žmogus retai imasi veiklos žemės ūkyje „iš pašaukimo“ ar perimdamas šeimos tradiciją. „O Mykolas Šveikauskas kaip tik ir yra vienas iš tokių šviesuolių, perėmęs tėvų patirtį, įkūręs savarankišką galvijų ūkį ir veržliai, energingai startuojantis žemės ūkyje, – sako B. Ropė. – Tačiau šiuolaikinis ūkininkas nori užsiauginti produkcijos ne tik savo reikmėms, kaip ir visų kitų sričių verslininkai, jis nori iš šios veiklos užsidirbti“. 

Kalbėdamas apie jaunuosius ūkininkus, jaunimo pritraukimą ir išlaikymą žemės ūkio sektoriuje, B. Ropė ragina valdžią kalbėtis su jais pačiais apie jų galimybes ir lūkesčius, taip pat akcentuoja būtinybę užtikrinti adekvatų ir sąžiningą finansavimą žemės ūkio šakai.

„Dar kartą sveikinu jaunąjį ūkininką Mykolą Šveikauską ir kitus „Metų ūkio“ laimėtojus, o taip pat su didžiuliu dėkingumu žemai lenkiuosi visiems mūsų krašto žemdirbiams, nes puikiai suprantu, iš kur atsiranda maistas ant mūsų stalo ir žinau, kokia nelengva ta žemdirbio duona“, – į ūkininkus kreipiasi europarlamentaras.

Jauniausią konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtoją Mykolą Šveikauską respublikinėje laimėtojų pagerbimo šventėje Europos Parlamento nario Bronio Ropės vardu apdovanojo biuro vadovė Lietuvoje Rūta Bičiuvienė 

Ūkį kūrė kryptingai

Nors vaikinas savo ūkį įkūrė tik 2017 m., tačiau, jo žodžiais, ūkininkavimo pradmenys įgyti dar vaikystėje, sukantis ir padedant šeimos ūkyje, kuriame be mėsinių buvo laikomos ir pieninės karvės. Pasitikėjimo kuriant ir puoselėjant ūkį suteikia ir VDU Žemės ūkio akademijoje įgytos žinios. 

„Žinojau, kad kursiu savo ūkį, tad kryptingai link to ėjau, pasirinkdamas agronomijos studijas Žemės ūkio akademijoje ir siekdamas žinių. Nors augalininkų kurse buvau vienas gyvulininkas, tačiau universitetas, jo dėstytojai padėjo suformuoti nuomonę, kad dėl organikos ir humuso, kuriuo galime praturtinti savo žemes, gyvulius ūkyje būtina išsaugoti, nepaisant to, kad šiuo metu juos auginti nepelninga, bet galbūt tai kada nors pasikeis“, – vilties nepraranda jaunas ūkininkas, pridurdamas, kad akademijoje gavo ne tik agronomijos, bet ir gyvulininkystės, pašarų ruošimo, pievininkystės žinių, kurios ūkininkaujant labai naudingos.

Pasak jo, nors žaliasis kursas gyvulius, ypač jaučius ir karves, lyg ir „nurašo“ dėl CO2 emisijos, tačiau jis įsitikinęs, kad turi būti pusiausvyra, nes tvarus ūkininkavimas, mažinant mineralinių trąšų kiekius, be organikos sunkiai pasiekiamas.

B. Ropė pritaria M. Šveikauskui, kad tvarus šalies žemės ūkis galimas tik tuomet, kai turime subalansuotą augalininkystės ir gyvulininkystės sistemą. „Lietuvos žemės ūkyje viena šios sistemos dalis – gyvulininkystė – dėl įvairių priežasčių (neteisinga išmokų politika, darbo jėgos migracija į Vakarus, Afrikinis kiaulių maras ir kt.) yra beveik sunaikinta. Tad kiekviena iniciatyva vystyti modernų, tvarų gyvulininkystės ūkį, o ypač jaunimo rankose, Lietuvai yra aukso vertės“, – sako europarlamentaras.

Vertina organinių trąšų naudą

Šiemet M. Šveikauskas deklaravo apie 80 ha žemės, iš kurios nuosava sudaro iki 10 ha, ūkyje auginama iki 40 mėsinių simentalių veislės galvijų. Emigravus tėvui, Mykolo žodžiais, užsidirbti pensijai, jaunuolis prižiūri ir jo ūkį – daugiau kaip 40 mėsinių gyvulių ir 100 ha žemės, iš kurios visa nuosava.

Didžiąją dalį naudmenų jaunas ūkininkas skiria pievoms, grūdinius augalus kol kas augina tik 10 ha plote. Sėja ir kukurūzų silosui – bendras dviejų ūkių kukurūzų plotas, atsižvelgiant į metus ir tai, kiek pasėta dobilų, liucernų, kiek jų plotų išnaikinta, svyruoja nuo 5 iki 20 hektarų. 

„Dvejų trejų metų laikotarpiu, jei pavyks išsinuomoti daugiau žemės, norėčiau grūdinių kultūrų sėti iki 100 ha, o gyvulių bandą optimizuoti. Nors dar reikėtų gerai paskaičiuoti, bet, mano nuomone, optimali mėsinių galvijų banda – nuo 30 iki 50 motininių karvių. Pereiti vien tik prie augalininkystės neplanuoju, nes man svarbus tvarus ūkininkavimas“, – planais dalijasi ūkininkas. 

Pasak jo, gyvuliai būtini, norint nenualinti dirvožemių, nes mėšlu galima ne tik tiesiogiai tręšti laukus, bet ir jį kompostuoti, taip pasigaminant itin vertino humuso, kuriuo galima užtikrinti dirvos gyvybingumą ir derlingumą.

„Tiesą sakant, vien tik mineralines trąšas naudojančiuose ūkiuose dirvožemio būklė gąsdina. Buvo toks atvejis ūkyje: išsinuomojome žemę po augalininko, kuris visai nenaudojo organikos. Dirvožemio tyrimai buvo liūdni ir derlius prastas, neskiriant tiek mineralinių trąšų, kiek jų naudojo prieš tai šią žemę dirbęs ūkininkas. Visa laimė, kad naudojant mėšlą, kompostą, matyti gerėjimo tendencija, žemė pamažu atsigauna“, – pasakoja gyvulininkystės ūkio savininkas.

Ūkį modernizuoja nuosavomis ir europinėmis lėšomis

Pasinaudodamas jauniesiems ūkininkams įsikurti skirta parama M. Šveikauskas įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu, kad palengvėtų pašarų gamybos ir gyvulių priežiūros darbai, pvz., tvartų mėžimas. Kad galėtų būti nepriklausomi nuo paslaugų tiekėjų ir pašarus gamintis patys, ūkį modernizavo ir nuosavomis lėšomis.

Be kukurūzų siloso, kurį gamina kaupe ant išbetonuotos aikštelės, gyvuliams šerti ruošia šieno ir šienainio ritinius. Nors gyvuliai tiek nesuėda, bet per sezoną supresuoja apie 1 000 ritinių, iš kurių didžiąją dalį, apie 600–700 vienetų, sudaro šieno ritiniai. 

Mykolas pastebi, kad didelis kiekis sniego žiemą ir ganėtinai drėgnas pavasaris šiemet buvo palankus žolynams augti – jau nupjovę trečdalį pievų jie buvo pasigaminę visą reikiamą pašarų kiekį.

„Jei ateityje situacija gyvulininkystės sektoriuje kiek nors pasikeis į gerąją pusę, norėtume įsirengti tranšėjas ir žolės masę silosuoti. Tai padėtų sumažinti pašarų gamybos sąnaudas ir išlaidas plėvelei, be to, tai būtų naudinga ir tvarumo prasme, nes išvengtume plastiko atliekų, kurių per metus susidaro nemaži kiekiai“, – pasakoja ūkininkas. 

Norėtų jaunas ūkininkas atnaujinti pernai įsigytas senas sovietines fermas, susitvarkyti aplinką, tačiau kol kas tam nelieka pinigų. Planuojama augalininkystės ūkio plėtra, taip pat siekis kuo mažiau paslaugų pirkti, skatina M. Šveikauską galvoti apie naujas investicijas. Ūkis neturi nuosavos sėjamosios, tad ir pievų patys pasisėti negali, reikėtų ir diskinio skutiklio.

„Esu parengęs modernizavimo projektą, bet nesu tikras, ar būsiu pajėgus jį įgyvendinti. Projektą patvirtino praėjusiais metais, bet pandemija, svyruojančios mėsos kainos ir kiti dalykai kelia daug klausimų ir abejonių, verčia atsargiau planuoti investicijas“, – sako jaunasis Marijampolės r. ūkininkas M. Šveikauskas.

Užsakymas Nr. 10583

Bus apmokėta iš EP Žaliųjų / ELA politinės grupės sąskaitos

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai