Vilnius. Ar ginti savo teises ir kaip tai padaryti, jei įsigijus žemės sklypą tik pavasarį paaiškėja, kad jame – ir Sosnovskio barščiai, o sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje apie tai nebuvo nė žodžio. Teisininkas sako, kad tam, visų pirma, reikėtų įrodyti, jog augalas sklype augo dar iki sandorio.

Advokatų profesinė bendrija „AVOCAD“ svarsto, kad tikėtina, jog ankstesni sklypo savininkai teigtų augalą matantys pirmą kartą ir parduodant sklypą tokios aplinkybės jiems buvo nežinomos. Įmanoma, jog sėklos į sklypą pateko jau įsigijus sklypą, vis dėlto, atsižvelgiant į šio augalo gajumą, tikėtina, jog jis ten vešėjo jau ne vieną vasarą ir buvę savininkai pardavė daiktą, neinformavę apie jo trūkumus.

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkas Aurimas Grinys teigia, kad Civilinis kodeksas numato keletą teisių gynimo būdų asmenims, kurie įsigijo netinkamos kokybės daiktą.

Visų pirma, reikia įrodymų, jog Sosnvoskio barščiai tame sklype želia jau nebe pirmus metus. Nuotraukos iš Google Street View, aeronuotraukos (jeigu jos geros kokybės), net ir liudytojų parodymai – viskas, kas patvirtina, jog sklype šis parazitas bujoja jau kurį laiką, padėtų apginti poziciją galimo ginčo atveju. Todėl pats pirmas žingsnis – įrodymų rinkimas. Anot teisininko, verta pamąstyti apie specialių botanikos žinių turinčio specialisto pagalbą, siekiant nustatyti, jog barštis – daugiametis įsigyto žemės sklypo gyventojas.

Turint įrodymų, jog apie barščius sklype buvusieji savininkai jau žinojo, galima į juos kreiptis su pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto – šiuo atveju įsigyto sklypo. Pretenzija galima reikalauti, kad žemės sklypas būtų pakeistas tinkamos kokybės žemės sklypu. Visgi, dėl žemės sklypo, kaip teisinių santykių objekto, specifikos, mažai tikėtina, jog bus surastas analogiškas žemės sklypą, kuriame nebus nepageidaujamo augalo. Realesnė galimybė – reikalauti sumažinti žemės sklypo kainą tokia suma, kuria vertę sumažina Sosnovskio barščių plantacijos arba tokia suma, kiek gailėtų kainuoti šių augalų išnaikinimas žemės sklype.

Taip pat, teisininko teigimu, Civilinis kodeksas numato galimybę pretenzija pardavėjo reikalauti atlyginti šių augalų šalinimo išlaidas arba reikalauti, kad tai padarytų pats pardavėjas. Tokiu atveju, tai jau būtų pardavėjo išlaidų rūpestis ir jo prievolė per konkretų terminą užtikrinti, kad Jūsų žemės sklype šio augalo nebebus bei jis nesiveis ateityje. O paskutinė galimybė – reikalauti pardavėjo, kad jis grąžintų sumokėtą sumą bei informuoti, jog atsisakoma sutarties. Tačiau, tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu negalėjimas daiktu naudotis pagal paskirtį yra esminis sutarties pažeidimas.

Jeigu pardavėjas nesutinka nė su vienu iš šių reikalavimų, galima svarstyti apie kreipimąsi su ieškiniu į teismą. Tačiau dar iki jo reikia užtikrinti, kad yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog Sosnovskio barščiai augo sklype dar iki sandorio, buvę savininkai apie tai nežinojo, parduodami sklypą neinformavo apie šį trūkumą. 

Vis dėlto, teisininkai pabrėžia, kad kiekvienu atveju būtina detali sandorio dokumentų bei surinktų įrodymų analizė ir kiekvienu konkrečiu atveju nebūtinai bus veiksmingi siūlomi būdai.