Vilnius. Žemės ūkio ministerija parengė Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės principų taikymo aprašo projektą.

Tačiau jį išsamiai išnagrinėjusi Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) turi esminių pastabų: dalis reikalavimų kol kas neatitinka Lietuvos rinkos realijų ir šiuo metu praktiškai neįgyvendinami.

Pirmiausia LAAA direktorė Zita Varanavičienė atkreipia dėmesį, kad integruota kenksmingų organizmų kontrolė yra labai svarbus elementas, įgyvendinant žaliojo kurso tikslus ir būtina užtikrinti, kad ūkininkams Lietuvoje būtų prieinamas visas „įrankių“ spektras – agrotechninės priemonės, įskaitant skaitmeninius ir tiksliuosius metodus, biotechnologijų pasiekimai, biologinės priemonės ir cheminės augalų apsaugos produktai.

Tačiau žvelgiant į projektą atidžiau, kyla labai daug praktinių klausimų. Pavyzdžiui, pirmiausia dėl sąvokų. Nei LR Augalų apsaugos įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia „biologinių kontrolės priemonių“ ir „biologinių augalų apsaugos produktų“. Šių terminų nėra ir terminų banke, o siekiant aiškumo, sąvokos turėtų būti apibrėžtos.

„Remdamiesi kitų ES valstybių patirtimi, informuojame, kad biologiniai augalų apsaugos produktai arba biopesticidai suprantami kaip natūralios kilmės augalų apsaugos produktai, įskaitant mikroorganizmus (bakterijas, virusus), feromonus, augalų ekstraktus, peptidus ir naudinguosius vabzdžius, todėl kyla abejonių, kokios biologinės kontrolės priemonės minimos aprašo projekte papildomai prie biologinių augalų apsaugos produktų“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad biopesticidų registraciją ir tiekimą rinkai riboja neaiškūs ir į biologinių preparatų ypatybes neorientuoti duomenų reikalavimai biopesticidams, neapibrėžtumas dėl didžiausių leistinų likučių kiekio, vis dar nepaskelbtas biopesticidų vertinimo gairių dokumentas. Naujų produktų kūrėjai iš viso neturi informacijos, kaip bus vertinami, pvz., iRNR, antikūnų pagrindu sukurti produktai.

Be to, Lietuvoje nėra biologinių augalų apsaugos produktų/biologinių kontrolės priemonių registro/duomenų bazės, kurioje pateikiama susisteminta informacija galėtų naudotis ūkininkai.

Aprašo projekte nurodoma rinktis kenksmingiems organizmams atsparias augalų veisles, tačiau Nacionaliniame augalų veislių sąraše nepateikiama informacija apie vienos ar kitos veislės atsparumą tam tikroms ligoms, nėra atsparumo įvertinimo skalės. Informacijos trūkumas daro veislės pasirinkimą pagal atsparumą kenksmingiems organizmams sunkiai įmanomu.

Būtina numatyti sėjomainos plano koregavimą, jei žūtų/iššaltų pasėlis ir tą plotą tektų atsėti kitais augalais. Ar žuvusio pasėlio atsėjimas bus traktuojamas kaip sėjomainos pažeidimas? Siekiant aiškumo, vertėtų patikslinti, kokius dokumentus ar įrodymus reikės saugoti, norint įrodyti, kad ūkyje vykdoma kenksmingų organizmų stebėsena, kaip įrodyti gaudyklių naudojimo faktą, kokie rekomenduojami atbaidantys augalai ir kur skelbiamas tokių augalų sąrašas. Kokia ligotų augalų šalinimo įrodymo metodika – reikia vesti ravėjimo žurnalą ar apskaitą?

„Mums kelia daug abejonių, kaip profesionaliai ūkininkaujantys ūkininkai iš laukų galėtų pašalinti ligotus augalus ir kenkėjus, pvz., išrinkti septoriozės pažeistus kviečių lapus, surinkti amarus iš kviečių arba šliužus iš rapsų pasėlių? Vertinant sezoninių darbininkų trūkumą, robotizuotų sprendimų neprieinamumą, kenkėjų surinkimas šiuo metu yra neįmanomas. Šiemet uogininkystės ūkiai skelbė, kad dėl darbo jėgos trūkumo dalis uogų derliaus liko nesurinktos, todėl naivu tikėtis surinkti, pvz., kopūstinio baltuko vikšrus dideliame kopūstų lauke“, – mano Z. Varanavičienė.

Ne vienus metus LAAA nariai propaguoja žydinčias augalų juostas laukuose – tai labai reikalinga priemonė, ypač ten, kur pagal etikečių reikalavimus reikia išlaikyti apsaugines zonas nuo paviršinių vandenų ar griovių arba žemės dirbimas yra apsunkintas kliūčių – elektros stulpų. Tačiau dabartinis reikalavimas tokias juostas nušienauti ir išgabenti žolę yra nelogiškas, nes palikus žolę, liktų daug sėklų, kurios dygtų kitais metais ir taip susiformuotų natūrali apsauginė zona.

Ne mažiau svarbu šį aprašo projekto punktą suderinti su pasėlių deklaravimo reikalavimais ir sudaryti sąlygas deklaruoti žydinčių pievų juostas, nes pagal dabartinius reikalavimus deklaravimo metu laukas turi būti skaldomas į dalis.

Pasak Z. Varanavičienės, atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir reikalingos informacijos bei dokumentų trūkumą, aprašo projekto įsigaliojimas nuo 2022 sausio 1 d. – neįmanomas. Be to, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, juk žieminiai javai ir rapsai jau pasėti.

Žemės ūkio ministerija portalą manoukis.lt patikino, kad yra gavusi visų suinteresuotų institucijų, lobistinių organizacijų, socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus. „Visi jie dabar nagrinėjami ir vertinami. Projektas bus pakoreguotas ir paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje susipažinti visuomenei“, – pažadėjo ŽŪM.

MŪ inf.