Basf m1 2024 06 14
Nuomonė
Ignas Hofmanas: „Žaliasis kursas – labai didelės ambicijos su tuščiomis kišenėmis“

Radviliškio r. Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas turi priekaištų Žemės ūkio ministerijai ir atskleidžia, kokių išbandymų dėl neapgalvotų sprendimų kyla žemdirbiams.

Kas šiandien svarbiausia Radviliškio krašto ūkininkams?

Galima išskirti dvejopas problemas – vietos ir nacionalines. Rajono lygmeniu diskutuojama apie vienintelį klausimą – žemės mokestį. Prieš penkerius metus neadekvačiai padidėjęs mokestis vertė ūkininkus burtis ir atgaivinti Lietuvos ūkininkų sąjungos veiklą. Iki tol ji veikė, tik neaktyviai. Kasmet tenka diskutuoti dėl žemės mokesčio. Randame ir nerandame sprendimų – visaip būna.

Bioversija 2024 04 26 m7

Nacionaliniu lygmeniu vienas skyrius mažai ką gali. Jei kyla problemų, keliame. Dažnai ir kitų rajonų problemos panašios. Kartais net ir Lietuvos ūkininkų sąjungos per mažai, tenka kreiptis ir į tarptautines organizacijas.

Dabar ūkininkams svarbiausias būsimas programavimo laikotarpis – 2023–2027 metai. Problemų ir klausimų daug, ypač susijusių su žaliuoju kursu. Daug nelogiškų sprendimų ir labai didelės ambicijos su tuščiomis kišenėmis. Kitose šalyse, pas artimiausius konkurentus – latvius ar estus – situacija geresnė, jau nekalbant apie kaimynus lenkus. Mes tampame nekonkurencingi.

Visiems žalinimo tikslams įgyvendinti paliekamas Kaimo plėtros fondas, kuris sumažintas 15 procentų. Pasirinktas mažiausias nacionalinis finansavimas – taip pat 15 proc., o galėtų siekti 25 procentus. Dėl mažesnio fondo turime aibę iššūkių, daug tikslų pasiekti. Svarbiausia, kad pusė plėtros fondo bus atiduota aplinkosauginiams dalykams, kurie su žemės ūkiu neturi nieko bendro.

Man tai nesuprantama, nes žemės ūkis – tai gamyba, be abejo, tvari. Aplinkosaugines priemones tegul finansuoja kiti šaltiniai, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija.

Paryžiaus susitarime įtvirtinta fundamentinė nuostata – visi klimato kaitos mažinimo tikslai ir priemonės neturi daryti žalos žemės ūkiui. Akivaizdu, kad Lietuvoje ji neužtikrinta, tad tai blogins žemdirbių finansinę padėtį. Tai reiškia, kad klimato kaitos mažinimo tikslus įgyvendinti bus siekiama pakenkiant ūkininkams. Jei yra reikalavimas, turėtų būti užtikrintas atitinkamas finansavimas. Nedidelių pokyčių gali būti, bet negalima žlugdyti žemės ūkio ar kito sektoriaus.

Problemas kuriame patys. Kad ir su pievomis. Dabar 2023–2027 m. pievų referencinis plotas dar didėja apie 200 tūkst., nes kažkada Žemės ūkio ministerija pasirinko tokį kriterijų – jeigu deklaruoji pievą 5 metus ir daugiau, ji tampa daugiametė. Tokiu būdu nuo 2016 m. pievų plotas šoko į viršų.

Ministerija sukūrė šią problemą, jos nesprendžia ir užkraus ant ūkininkų. Nežinau, kodėl nekeičia, nes 126 reglamentas leidžia perskaičiuoti referencinį dydį, pakeitus pievos apibrėžimą. Pievos apibrėžimą pakeitė, išėmė nesuarimo kriterijų, tai reiškia, kad suarti po 5 metų galima, bet neaišku, kodėl neperskaičiuota, kad tas pievų plotas būtų objektyviai teisingas.

Visą publikaciją rasite agroakademija.lt.

Parengta: pagal agroakademija.lt inf.
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos