Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė apie tai, kodėl gyvulininkystės ūkiai šokiruoti dėl pakeistų Valdymo reikalavimų:

„Vakar premjeras Gintautas Paluckas susitiko su žemdirbių atstovais aptarti sektoriaus problemų. Kalbėta apie būtinybę mažinti biurokratinę naštą, tačiau darbai rodo ką kita. Vakar taip pat įsigaliojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano pasirašyti Valdymo reikalavimų pakeitimai, didinantys administracinę naštą mėšlu ir azotinėmis trąšomis tręšiantiems ūkininkams.

Pažymėtina, kad Valdymo reikalavimų privalo laikytis visi ūkiai, kurie deklaruoja pasėlius. Už jų nesilaikymą taikomos sankcijos tam tikru procentiniu punktu visoms gaunamoms išmokoms (bazinei, už ekoschemas, susietajai už galvijus ir t. t.).

Vertinant pakeitimus matyti, kad labai padidėja administracinė našta tręšiantiems mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis. Įsigalioję pakeitimai numato, kad žemės ūkio veiklos subjektai, norėdami patręšti nors 1 kg mėšlu ir nors 1 kg bet kokiomis azoto turinčiomis trąšomis, pvz., amonio salietra, privalės parengti tręšimo planą ir jį vykdyti. 

Valdymo reikalavimuose numatyta, kad Tręšimo planas privalo būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus. Tai reiškia, kad ūkininkas, prieš pradėdamas tręšti pirmą lauką, jau turės būti parengęs tręšimo planą visiems laukams, kuriuose planuoja tręšimui naudoti mėšlą ir azoto turinčias trąšas. Kad parengtų tokį tręšimo planą, ūkininkas iš anksto turi žinoti ne tik tai, kada ir kokias trąšas naudos, bet ir ką sės, kokios bus klimato sąlygos, nes šalnos, sausros ir liūtys gali gerokai koreguoti tręšimo planus.  

Valdymo reikalavimuose įtvirtinta nuostata, kad tręšimo plano bus privaloma laikytis. Vadinasi, jei nebus laikomasi tręšimo plano, t. y. bus tręšiama mažiau, nei apskaičiuota tręšimo plane, už tai taip pat bus baudžiama.

Patvirtinti Valdymo reikalavimų pakeitimai nenumato prievolės rengti tręšimo planus ir atsakomybės tręšiantiems tik tręšiamaisiais produktais, kurių registruota net 287.

Paradoksalu, kad vieną karvę laikantis ir maišelį amonio salietros nusipirkęs ūkininkas, kuris nori laukus patręšti mėšlu ir salietra, privalės parengti tręšimo planą ir jo laikytis, o jei jo neturės, sulauks sankcijų. O štai tūkstančius hektarų dirbantis ir tręšiamaisiais produktais bet kokiais kiekiais tręšiantis ūkininkas neprivalo rengti jokio tręšimo plano ir laikytis maksimalių tręšimo normų, t. y. tokiam ūkiai 1 ha plote išpylus 1 000 t amonio salietros, netaikomos sankcijos pagal Valdymo reikalavimus.

Taip pat ūkininkams nesuprantama, kodėl taikomi skirtingi reikalavimai mėšlo apskaitai ir mineralinių bei organinių trąšų apskaitai.

Valdymo reikalavimai numato, kad subjektai, naudojantys mineralines ir organines trąšas 10 ha ir daugiau, iki gruodžio 1 d. privalo įvesti duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba pildyti juos popierinėje arba elektroninėje formoje lauko ar valdos lygmeniu.

Tręšiantieji mėšlu ar srutomis virš 10 ha duomenis privalo pateikti tik PPIS. Negalima pildyti nei popierinės, nei elektroninės formos, duomenų valdos lygmeniu irgi negalima pateikti. Taip pat yra ir griežtesnis duomenų pateikimo terminas – juos privaloma pateikti du kartus (iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d.).

Telšių rajono ūkininkų sąjunga buvo pateikusi daug pastabų derinamiems Valdymo reikalavimams. Vienas iš siūlymų, kad tręšimo planas nereikalingas būtų tiems, kurie tręšia rekomenduojamomis normomis, o privalomai jį rengti turėtų tik tuo atveju, jei konkrečiame lauke viršijama rekomenduojama maksimali tręšimo norma azotu pagal augalus, numatyta Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše. Taip pat teiktas siūlymas, kad mėšlo ir srutų apskaitą padaryti lygiai tokią pačią kaip trąšų, bet nė į vieną teiktą pasiūlymą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neatsižvelgė.

Ūkininkų nuomone, tokį teisės aktą galėjo pasirašyti tik visiškai žemės ūkio reikalų neišmanantis asmuo arba asmuo, kuriam žemės ūkis visiškai nerūpi.

Jau pora metų Telšių rajono ūkininkų sąjunga ir kitos asociacijos stengiasi įtikinti ŽŪM klerkus, kad mėšlas yra ne radioaktyvi medžiaga, o organika, gerinanti dirvožemio būklę, todėl mėšlo tvarkymo reikalavimai turėtų būti švelninami ir netapti griežtesni už reikalavimus, taikomus visoms trąšoms.

Nitratų direktyvoje nurodyta, kad tręšimo planų sudarymas kiekvienam ūkiui atskirai ir duomenų apie trąšų naudojimą nuolatinė registracija ūkiams turi būti savanoriška, o ne privaloma.

Pagal 2019 m. duomenis, didžiausias gyvulių tankis, išreikštas sutartinių ūkinių gyvūnų (SG) skaičiumi vienam hektarui, nustatytas Nyderlanduose (3,8), Maltoje (2,9), ir Belgijoje (2,8). Lietuvoje šis rodiklis yra vienas iš mažiausių – siekia tik apie 0,2 SG/ha. Natūraliai kyla klausimas – kaip minėtos šalys susitvarko su mėšlo pertekliumi, kai Nitratų direktyvoje nurodyta, kad tręšiant mėšlu nebūtų viršijamas 170 kg/ha azoto kiekis vien tik iš mėšlo, kas prilygsta 1,7 SG/ha.

Europos Komisija yra leidusi naudoti daugiau kaip 170 kg/ha azoto kiekio iš mėšlo Šiaurės Airijai, Danijai, Belgijos Flandrijos regionui, Nyderlandams. Šių valstybių ūkiai gali tam tikrais laikotarpiais naudoti daugiau nei 170 kg/ha azoto kiekio iš mėšlo (dažniausiai tokia riba nustatoma iki 250 kg/ha azoto iš mėšlo), tačiau privalo parengti specialų mėšlo tręšimo planą. Jame turi atsispindėti sąlygos, kurias ūkininkas privalo įvykdyti, kad galėtų tręšti azotu iš mėšlo daugiau nei 170 kg/ha norma. Skirtingos šalys taiko iš dalies skirtingus, bet iš dalies ir panašius reikalavimus.

Mėšlo tręšimo plane kitų šalių ūkininkai privalo aprašyti ūkio situaciją, nurodyti laikomų galvijų skaičių, mėšlo talpyklų tūrius, sukaupiamo mėšlo kiekį, atlikti mėšle esančių maisto medžiagų tyrimus. Taip pat įsipareigoja valdoje turėti ne mažiau kaip 80 proc. pievų ar kitų ilgos vegetacijos augalų, neauginti ankštinių azotą kaupiančių javų, pievose azotą kaupiančių augalų neturi būti daugiau kaip 50 proc., taip pat jie turi aprašyti planuojamą perleisti ar priimtiną mėšlo kiekį ir panašiai. Taigi minėtose šalyse mėšlo tręšimo planas privalomas ne visiems ūkiams, o tik tiems, kurie turi per daug gyvulių ir dėl per didelės galvijų koncentracijos neturi galimybės mėšlo pertekliaus perleisti kitiems asmenims.

Taip pat kitose šalyse yra numatyti mėšle esančio azoto nugaravimo koeficientai, dėl kurių taip pat sudaroma galimybė patręšti didesnį mėšlo kiekį, o tai Lietuvoje taip pat netaikoma.

ŽŪM taip pat yra pateikusi socialiniams partneriams susipažinti neoficialų Mėšlo ir srutų aprašo keitimo projektą, kuriame numatyta dar viena administracinė našta ūkiams, ganantiems gyvulius. Planuojama patvirtinti, kad taip pat reikės pateikti duomenis apie ganyklose gyvulių išskirtą mėšlą ganymo laikotarpiu vadovaujantis Aprašo 24.1 punkto reikalavimais ir naudojant vidutinius mėšlo kiekius (tonomis), kurie apskaičiuojami vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, nurodytomis Aprašo 3.4 papunktyje. Tai taip pat bus sunku įvykdyti, nes planuojama reikalauti duomenis pildyti lauko lygmeniu, o tai ūkininkus vers kasdien skaičiuoti, kiek ir kokiame lauke galvijų ganėsi pagal amžiaus ribas.

Be to planuojama, kad galutinius duomenis apie galvijų išskirtą mėšlą ganant už einamuosius metus bus privaloma pateikti iki gruodžio 10 d., ko taip pat negalės įvykdyti tie ūkiai, kurie visus metus gano prie žiemos orų prisitaikančius galvijus, danielius, elnius ir pan.

Ar vėl žemdirbiai bus priversti protestuoti, kad žemės ūkio ministras sugebėtų priimti logiškus sprendimus?“