Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Nuomonė
Gedas Špakauskas: su tvarumu JAV neperlenkia lazdos
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas (dešinėje) su Minesotos ūkininkų sąjungos prezidentu Gary’iu Wertish’u

Kaunas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas (LŪS) Gedas Špakauskas viešėjo JAV, kur dalyvavo profesinių mainų programoje „International Visitor Leadership Program“ (liet. Tarptautinė lyderystės programa).

Mainų programa skirta Baltijos šalims, jos tikslas – pasidalyti ir pasisemti patirties tvarumo žemės ūkyje tematika. G. Špakauską kaip tinkamą kandidatą šiai programai rekomendavo Žemės ūkio ministerija. 

Kelionė truko 10 dienų, aplankytos Minesotos, Pensilvanijos ir Kentukio valstijos, kur vyko apie 20 susitikimų su vietos politikais, mokslo įstaigomis, įmonėmis, konsultantais, ūkininkų sąjungomis ir pačiais ūkininkais.

Bioversija 2024 07 09 m7

Susitikimas su Kentukio valstijos senatore Cassie Chambers Armstrong

„Buvo įdomus susitikimas su Minesotos ūkininkų sąjunga. Jų struktūra ir interesai labai panašūs į mūsų Ūkininkų sąjungos. Irgi dirba su vietos valdžia, atliepia ūkininkų interesus – neprimena stiprios lobistinės organizacijos, kuri bandytų visus užčiaupti.

Turi kritinį mąstymą, supranta, kad reikia prisidėti prie tvarumo ir gamtos išsaugojimo. Tariasi su ūkininkais. Vis dėlto mums dar reikėtų paaugti ir pasimokyti iš jų. Skirtumas – mastas. Ten dirba daugiau darbuotojų, turi didesnį biudžetą“, – įspūdžius apie susitikimą su Minesotos ūkininkų sąjunga portalui manoūkis.lt pasakojo LŪS vicepirmininkas.

Galima rasti ir panašumų, ir skirtumų

Viešėdamas JAV, Gedas pirmiausia dėmesį atkreipė į skirtumus tarp valstijų, mat daug kas priklauso nuo vietos įstatymų. Pavyzdžiui, Minesotoje labiau išvystytas kukurūzų ir sojų auginimas, ten daug pramoninių ūkių, o Kentukyje populiaresnė gyvulininkystė, auginami arkliai. Ant bangos dabar yra ir akvaponikos ūkiai.

Vis dėlto labiausiai nustebino skirtumai, kaip tvarumo keliu ūkininkai skatinami eiti JAV ir Europos Sąjungoje.

„Palyginti su Europos Sąjunga ir Lietuva, pas juos daug kas yra kitaip. Supranta, kas yra tvarumas, kad svarbu saugoti dirvožemį, paviršinius vandenis, bet ten tvarumo nestumia per jėgą, ką mes jaučiame ES, kur yra griežti įstatymai ir reglamentai.

Mes kai kuriais atvejais neturime kur dėtis, o JAV tvarumo prasmę bandoma įrodyti per ūkio ekonominę naudą“, – pasakojo G. Špakauskas.

Pasak LŪS vicepirmininko, JAV ūkininkams nėra nustatyti privalomi tvarumo rodikliai, su jais labai artimai bendradarbiauja mokslo sektorius.

„Pavyzdžiui, Minesotoje vystoma Vandens telkinių gerinimo programa, bet netikrinama, vandens kokybė pagerėjo ar ne, nes nenustatyti griežti rodikliai. Tiesiog ūkininkams rekomenduojamos mokslo įrodytos veiklos, kurios naudingas vandeniui, ir to užtenka. Žinoma, stengiamasi, kad tai darytų kuo daugiau ūkininkų“, – vieną svarbiausių skirtumų tarp ES ir JAV skatinant tvarumą įvardijo G. Špakauskas.

Nors tvarumas JAV ūkininkams įkyriai neperšamas, tačiau jie supranta, kad tai svarbu ir patys noriai jo siekia. Vis dėlto tai lemia, kad JAV nuo ES šioje srityje truputį atsilieka.  

„ES su savo griežtais tikslais yra priekyje. Link tvarumo einame greičiau, bet koks bus galutinis rezultatas? Ar neperlenksime lazdos tam tikrose vietose? Ar paskui neturėsime neigiamų pasekmių, tarkime, užsidarančių ar stambėjančių ūkių?“ – svarstė ūkininkas.

Dar vienas skirtumas – JAV legalu laukuose kompostuoti nugaišusius gyvulius. „Visi buvome šoke. Turi visus mokslinius įrodymus, kad taip ligos neplatinamos. Galima sukompostuoti taip, kad iš gyvulio lieka tik keli stambūs kaulai, o visa kita suyra“, – įdomybėmis dalijosi G. Špakauskas.

Taip pat nemažai JAV ūkių turi biodujų jėgaines, anot LŪS vicepirmininko, ten jas įsirengti gerokai paprasčiau, nes mažesni reikalavimai.

„JAV neperlenkta lazda, kaip yra pas mus. Pas mus kiekvienas centimetras turi būti sutvarkytas, išlaižytas. O ten viskas laisviau, niekas nespaudžia. Kitaip“, – pabrėžė ūkininkas.

Paprastai įrengta biodujų jėgainė, neprimenanti modernaus didelio fabriko

Anot jo, JAV žemdirbiams parama teikiama už tam tikras veiklas, bet jeigu kas nors nepasiseka, jos grąžinti nereikia, priešingai nei Lietuvoje.

„Ten jokie rodikliai nenustatyti. (...) Net nereikalaujama kas metus pakelti ekonominės ūkio naudos ar pan. Nepavyko – nepavyko. Paramos grąžinti nereikia“, – tikino G. Špakauskas.

JAV išvystytas konsultavimo sektorius

G. Špakausko teigimu, JAV turi labai stiprų konsultavimo sektorių. Yra nemažai valstybinių organizacijų, kurios konsultuoja ūkininkus, o šie labai artimai bendrauja su konsultantais.

Mėsinių galvijų ūkio konsultantas pasakoja apie automatinę galvijų girdyklą, kurioje įrengta nedidelė saulės elektrinė, gaminanti elektrą vandens siurbliams ir filtrams

„Šioje srityje irgi matau labai didelių skirtumų. Nesakau, kad mes neturime konsultantų, bet ten tiesiog kultūriškai ir istoriškai susiklostė taip, jog beveik kiekvienas ūkis turi savo konsultantą. Žemdirbiai nori ką nors savo ūkiuose pagerinti, prisidėti prie tvarumo, padidinti ekonominę vertę“, – pabrėžė LŪS vicepirmininkas.

Anot jo, dažnai JAV ūkiuose yra plėtojamos kelios veiklos.  Tarkime, auginamos daržovės, laikomi kiaušinius dedantys ir mėsiniai paukščiai, gyvuliai.

„Teko lankytis viename Pensilvanijos ūkyje, kuriame auginami kukurūzai, kvietrugiai, laikomos pieninės karvės ir kartu pastatyta biodujų jėgainė, kurioje iš maisto atliekų gaminamos biodujos, o iš jų – elektra, kuri parduodama tinklams. Prie ūkio yra papildomas verslas – superkami pasibaigusio galiojimo maisto produktai ar maisto atliekos ir taip gaminama elektra“, – įspūdžiais dalijosi G. Špakauskas.  

Nemažai JAV ūkininkų vykdo kelias veiklas, nes vien iš ūkio sunku išgyventi. Nuotraukoje – šiukšlių cechas

Dauguma problemų – tos pačios

Gedui teko bendrauti ir su pačiais JAV ūkininkais: „Jų nuotaikos įvairios, kaip ir pas mus. Juk čia – žemės ūkis, čia reikia dirbti. Problemos irgi tos pačios: klimato kaita, infliacija, augusios išlaidos.“

Vis dėlto JAV žemdirbiai turi ir dar vieną galvos skausmą – turtingi amerikiečiai supirkinėja žemes. O štai viename didžiausių Kentukio valstijos miestų Luisvilyje yra tik kelios maisto prekių parduotuvės, nes dauguma gyventojų valgo kavinėse, restoranuose, greitojo maisto užkandinėse. Tad čia susiduriama su apsirūpinimo maistu problema. Tam netgi vartojamas terminas food desert, kuris reiškia „maisto dykuma“.

***

G. Špakauskas šią patirtį laiko labai vertinga ir teigė pasisėmęs idėjų, kurias bandys pritaikyti Lietuvos ūkininkų sąjungos veikloje.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos