Pakruojo r.  Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas prieš keletą mėnesių tapo ir LŪS vicepirmininku. Kaip jam sekasi suderinti ūkininkavimą ir vicepirmininko pareigas, kokių tikslų turi ir kas motyvuoja užsiimti šia veikla? 

Kaip pasikeitė darbotvarkė ir atsakomybės tapus vicepirmininku?

Kasdienybė labai nepasikeitė, nes Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininku tikriausiai buvau išrinktas ne šiaip sau, o dėl to, kad jau iki tol nuveikiau nemažai. Negaliu pasakyti, kad ir darbų padaugėjo, nes šiuo atžvilgiu labai aktyvus laikas buvo ir iki rinkimų.

Tačiau dabar jaučiu tikrai didesnę atsakomybę prieš Ūkininkų sąjungos narius. Anksčiau neturėjau jokių pareigų, todėl kartais galėjau lengvesne ranka atsisakyti kur nors dalyvauti. Dabar tenka prisiimti atsakomybę ir stengtis kiek įmanoma dalyvauti susitikimuose, darbo grupėse, ypač kai sprendžiami svarbūs reikalai.

Kas šioje veikloje jums teikia didžiausią motyvaciją ir įkvėpimą?

Labiausiai motyvuoja grįžtamasis ryšys iš žemdirbių, kurie palaiko ir paskatina, džiaugiasi dėl pokyčių ir dalijimosi žiniomis. Surengiau ne vieną seminarą apie deklaravimo taisykles, tad smagu, kai ūkininkai pasako, kad padėjau jiems vienoje ar kitoje situacijoje.

Aišku, motyvuoja ir pokyčiai. Jeigu visur dalyvaučiau, bandyčiau ką nors pakeisti, tarkime, taisykles ar teisės aktus, bet nieko nepavyktų, manęs tai tikrai netenkintų. Noriu, kad žemdirbių bendruomenei iš to būtų kokios nors naudos.

Kokių naujovių ar pokyčių norėtumėte įnešti? Kokius tikslus esate užsibrėžęs?

Tikslas vienas – kad Ūkininkų sąjunga augtų kaip organizacija tiek darbuotojų, tiek įvaizdžio, tiek narių prasme.

Darbų tikrai yra, atsinaujino ne tik vicepirmininkai, bet ir prezidiumas, darbas vyksta. Turime ir strateginio darbo grupę, kurioje svarstoma, kaip visus užsibrėžtus tikslus pasiekti.

Norime įvesti aiškią struktūrą, kaip turime dirbti, už ką konkrečiai atsakingi vicepirmininkai, pirmininkai, prezidiumas. Nors tai ir numatyta, norime dar labiau šią sritį tobulinti, kad viduje atsirastų daugiau tvarkos ir aiškumo, viskas būtų sudėliota į lentynėles.

Aišku, reikalingi ir finansiniai pokyčiai. Todėl svarstome, kaip surinkti didesnį biudžetą, mažiau skriaudžiant narius. Juk yra ne tik nario mokestis. Galbūt galime projektuose dalyvauti ar kita veikla užsiimti. Tai atviri klausimai, apie kuriuos diskutuojame.  

LŪS vadovybėje – net trys nauji vicepirmininkai, tarp kurių ir jūs. Kaip manote, kodėl reikalingi nauji vėjai?

Ūkininkų sąjunga nėra vien pirmininkas. Jam reikia geros ir atsakingos komandos, kurios nariai irgi galėtų organizuoti tam tikrus darbus, susitikimus, generuoti idėjas.

Negalima visko pastatyti ant vieno žmogaus, todėl ir svarbūs pokyčiai. Be to, prezidiumo nariais ir vicepirmininkais tampa ne šiaip atsitiktiniai žmonės, o tie, kurie yra pasiryžę dirbti ir būti organizacijos lyderiais.

Kodėl svarbu, kad į Ūkininkų sąjungos veiklą įsitrauktų kuo daugiau ūkininkų?

Kuo daugiau narių turėsime, tuo daugiau atsiliepimų ir grįžtamojo ryšio sulauksime. Kartais situaciją vertiname per savo ar kaimyno prizmę, bet reikia ją matyti plačiau. Tam reikalingi nariai. Stengiamės juos įtraukti į darbo grupių veiklą, norime, kad aktyviai dirbtų ir rajoniniai skyriai.

Labai svarbi iš visų regionų surinkta informacija. Nors Lietuva atrodo maža, tačiau kiekviename regione skirtingos problemos. Tad jeigu neturėsime pakankamai narių, negalėsime didesniu mastu suprasti žemdirbių problemų, sunkiau patenkinsime visų lūkesčius.

Kuo mūsų daugiau, tuo organizacija stipresnė. Su tiek tūkstančių narių, tokiais stipriais skyriais ir tvirta nuomone Ūkininkų sąjungos balso svoris gerokai didesnis bendraujant su Žemės ūkio ministerija ar kitomis institucijomis. Be to, galima pateikti ne mano, kito vicepirmininko ar pirmininko surinktą medžiagą, o visos bendruomenės ir tokiu būdu atspindėti daugumą.

Kai buvau tiesiog narys, man irgi atrodė, kad nieko negaliu pakeisti vienas. Pasirodo, įmanoma, jeigu teiki siūlymus ir įsitrauki į veiklą.

Su kokiais išbandymais susiduriate eidamas šias pareigas?

Didžiausias išbandymas – pirmininkavimą suderinti su ūkininkavimu. Esu tikras ūkininkas, todėl sunku, kai per didžiausią darbymečio piką atsiranda svarbių susitikimų. Kaip ir dabar, pasikeitė ministras, šaukiami įvairūs posėdžiai, susitikimai, o ne visi jie būna nuotoliniai. 

Reikia nepamiršti ir šeimos. Turiu du vaikus, kurie nėra jau tokie dideli, kuriems reikia tėčio. Tad tenka viską suderinti. Svarbiausia tinkamai susidėlioti darbotvarkę, kad visos pusės būtų laimingos. Vis dėlto ūkis – mano pragyvenimo šaltinis, tad jis ir šeima yra prioritetai. Aišku, dėliojuosi darbus taip, kad spėčiau visur.

Dėkoju už pokalbį.