Tradiciškai „Metų ūkio“ konkurse apdovanojau jauniausią nugalėtoją – jaunąjį ūkininką Žygimantą Baublį, kuris pasekė senelio ir tėčio pėdomis, pasiryžo imtis ūkininkavimo. Išties vis rečiau tenka sutikti net tris kartas ūkininkų, kurie negailėdami jėgų ir sveikatos triūsia savo ūkiuose. Norėtųsi, kad vis daugiau ir daugiau vaikų sektų tėvų pėdomis, padėtų jiems ūkiuose ir vėliau perimtų šį ne vienerius metus kurtą verslą.

Deja, šiandien ūkininkų bendruomenė susiduria su demografiniais iššūkiais – vis didesnė dalis ūkininkaujančių yra pensinio amžiaus. Dėl šios priežasties jaunimo įsitraukimas į ūkininkavimą – itin džiuginantis reiškinys. Tam, kad jaunimas žemės ūkyje matytų perspektyvą, visų pirma būtina palanki europinė ir nacionalinė politika.

Žygimantas kartu su tėčiu Tomu bei seneliu Algirdu Jonu Druskininkų savivaldybėje puoselėja mišrų augalininkystės ir mėsinių galvijų ūkį, kurį sudaro net 120 ha žemės ir beveik 60 angusų veislės karvių žindenių. Senelis, tėvas ir sūnus ūkyje augina ir avižas, avižų-vikių mišinį ir mėlynžiedes liucernas.

Jaunasis ūkininkas paklaustas, kaip susidomėjo žemės ūkiu ir pradėjo ūkininkauti, atsako, kad pradėti auginti mėsinius galvijus paskatino draugų pavyzdys ir skiriama parama jauniems ūkininkams.

Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje turėjome 2529 ekologinės gamybos sertifikuotus ūkius. Juose auginti gyvuliai ir paukščiai bei augalų derlius – daugiausiai javai, kviečiai ir avižos. Ekologiškų javų užauginta net 186 423,7 tonos.

Ekologinis ūkininkavimas sparčiai populiarėja Europos Sąjungoje, o tai lemia vartotojų vis didesnis susidomėjimas ekologiškais produktais ir augantis tokių produktų vartojimas. Atsižvelgiant į tai, kad susidomėjimas ekologine produkcija ir pačiu ūkininkavimo būdu auga, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, skirtus ekologinės gamybos sektoriui, kurie įsigaliojo prieš metus. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane ekologiniams ūkiams iškeltas tikslas gamybos plotus iki 2027 m. išplėsti iki 13 procentų.

Pernai Lietuvoje sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, o ekologinės gamybos plotai sudarė 8 proc. visos dirbamos žemės. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ Lietuvoje deklaruota apie 259 251 ha. „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojo ūkis šiuo metu yra pereinamajame periode į ekologinį ūkininkavimą.

„Pradėti ekologinį ūkininkavimą paskatino pabrangusios trąšos ir nederlinga žemė Dzūkijoje. Cheminių trąšų nenaudojame jau kelis metus,“ – sakė ūkininkas Žygimantas.

Ūkininkaujant ekologiškai palaikomas ir stiprinamas dirvožemio gyvybingumas ir biologinė įvairovė. Dirvožemis turi gauti natūralų kompostą, vandenį ir saulę bei naudoti kitus išteklius, kuriuos suteikia gamta. Apsisaugant nuo kenkėjų, naudojama tinkama ilgalaikė sėjomaina, kai auginamos kenkėjams ir ligoms atsparios veislės, ir taikomos natūralios apsaugos nuo kenkėjų priemonės.

Ekologiniuose ūkiuose naudojamos organinės ir žaliosios trąšos. Mineralinės trąšos taip pat naudojamos tokiuose ūkiuose, pavyzdžiui, kai bulvės prieš sėją yra patręšiamos kalio magnezija ir kalio sulfatu.

Ūkio diversifikavimas pasiteisino

Diversifikuotame ūkyje vienu metu gali būti auginami augalai ir gyvuliai. Tokie ūkiai nesiorientuoja vien į konkrečią ir vieną veiklos sritį, kai, pavyzdžiui, auginamos tik karvės ar grūdinės kultūros. Toks žingsnis leidžia suvaldyti rizikas, nes veiklos ir iš jų gaunamos pajamos apima skirtingus šaltinius. Dažniausiai diversifikavimas taikomas versle, kai imamasi skirtingų veiklos rūšių, siekiant sumažinti pajamų netekimo rizikas.

„Nepasiteisinus vienai ar kitai veiklai – galvijų ar augalų auginimui, galima suvaldyti rizikas ir sumažinti potencialius nuostolius, todėl jaučiamės saugiau. Negana to, tai, kad mūsų ūkis mišrus, nes užsiimame ir augalininkyste, ir mėsinių galvijų auginimu, leidžia gerokai sutaupyti naudojant galvijų mėšlą vietoj brangių cheminių trąšų,“ – patirtimi dalinasi ūkininkas Žygimantas.

Mišrių gyvulininkystės ir augalininkystės ūkių Lietuvoje gerokai sumažėjo. Dauguma ūkininkų nusprendė vystyti tik augalininkystės ūkius, nes tiek pieno, tiek mėsos supirkimo kainos šalyje yra kritiškai žemos. Visgi mišriuose ūkiuose ūkininkaujama tvariai, nes atitinkamos sėjomainos parinkimas leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą, pagerinti dirvožemio būklę ir netgi padidinti auginamų kultūrų derlių.

Žemės ūkio ekspertai linkę sutikti, kad Lietuva neišnaudoja gyvulininkystės potencialo. Džiugu, kad esame išvystę grūdų auginimo verslą ir eksportuojame didelę jų dalį, tačiau čia pat reikia įvertinti, kad alinamą dirvožemį būtina atkurti.

Lyginant 2022 ir 2021 metų derlių, Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų užauginta 0,5 mln. t daugiau, iš viso Lietuvoje pernai užauginta net 7,3 mln. t grūdų. Daugelyje šalių ūkiai turi išvystytą ir augalininkystę, ir gyvulininkystę, neapsiribodami viena sritimi. Perėjimas prie mišrių ūkių gali sušvelninti kaštus, kurių pareikalaus žaliojo kurso reikalavimų laikymasis.

„Metų ūkio“ konkurso nugalėtojas Žygimantas įsigijo 15 angusų telyčių bandą, pasekdamas tėvu, kuris iš Danijos parsivežė 30 grynaveislių angusų karvių. Angusai – Škotijoje išvesta mėsinių galvijų veislė, kuri vertinama visame pasaulyje dėl labiau išreikšto mėsos skonio ir sultingumo. Negana to, šie galvijai ištvermingi, nereiklūs ir prisitaiko prie įvairių laikymo sąlygų.

„Užaugintus angusus daugiausiai parduodame veisimui, o likusius parduodame kitiems ūkininkams auginti toliau. Pasirinkta strategija auginti galvijus ir kartu auginti avižas ir mėlynžiedes liucernas pasiteisino,“ – pasakojo ūkininkas Žygimantas.

***

„Metų ūkio“ apdovanojimai vyksta kasmet. Šiuose apdovanojimuose pastebimi tie ūkiai ir ūkininkai, kurie per pastaruosius metus yra padarę didžiausią vystymosi pažangą. Konkursu ir apdovanojimais skatinama taikyti pažangų ūkininkavimą, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros.

Vertinimo komisijos nariai yra specialistai iš Lietuvos ūkininkų sąjungos rajonų skyrių, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarybos biurų, savivaldybių žemės ūkio skyrių ir kitų žemdirbių organizacijų atstovai.

Norėtųsi, kad Lietuvos ūkininkai vis labiau taikytų skirtingus modernius ir tvarius sprendimus, kurie padėtų didinti gamybos našumą ir efektyvumą. Neabejotinai, kad vaikams ir anūkams perėmus tėvų ūkius automatiškai atsiras dar daugiau pažangių ūkių, nes kiekviena nauja karta atneša naujų idėjų į visuomeninį gyvenimą, darbo rinką ir tą patį verslą. Šalies ūkininkai turi išmokti prisitaikyti prie išorinių ekonominių veiksnių, taikant pasiteisinančias metodikas, kai, pavyzdžiui, išbrangus trąšoms persiorientuojama į ekologinį ūkininkavimą bei mišrius ūkius, kuriuose vystoma ir gyvulininkystė, ir augalininkystė.

Žaviuosi jaunojo ūkininko Žygimanto darbštumu ir ryžtu kurti ateitį savo krašte, savo tėvo ir senelio ūkyje. Kviečiu jį atvykti į Europos Parlamentą susipažinti su sudėtingu ES teisėkūros procesu, savo akimis pamatyti, kaip gimsta Lietuvos ir visos ES žemės ūkio ateitį lemiantys teisės aktai.

Džiaugiuosi, kad šiame BŽŪP laikotarpyje jauniesiems ūkininkams skyrėme ypatingą dėmesį, siekdami, kad mūsų kaimas atsinaujintų, kad jauni žmonės žemės ūkio veikloje matytų perspektyvą.

Linkiu Žygimantui sėkmės, žengiant pasirinktu keliu, ir lauksiu atvykstant į Europos Parlamentą!

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų / ELA politinės grupės sąskaitos.