Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Nuomonė
EP narys Bronis Ropė: „Neleisiu, kad nevykę valdžios sprendimai nušluotų Lietuvos pieno sektorių!“
Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Nuotr. Aldo Kazlausko

Šalies pieno sektorius vis dar išgyvena krizę dėl mažų pieno supirkimo kainų. Šių metų kovą vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje visiems ūkiams siekė 38 centus už kilogramą. Palyginimui, šių metų sausį natūralaus pieno supirkimo kaina siekė tik 34, o vasarį – vos 36 centus už kilogramą.

Ūkininkai susirūpinę, kad situacija pieno sektoriuje išlieka itin neapibrėžta ir nestabili, todėl yra neužtikrinti dėl ateities. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija laiku nereagavo į pieno krizę – žemės ūkio ministras finansinės paramos iš Europos Komisijos pradėjo prašyti tik šių metų kovą, kai pieno supirkimo kainos pradėjo kristi dar pernai. Deja, bet gerokai pavėluotos derybos dėl Europos Sąjungos rezervo fondo, panašu, yra nesėkmingos, nors ministerija viešojoje erdvėje žada „nenuleisti ginklų“.

Keista, kad skirtingai nei kitos šalys, Lietuva neskyrė jokių lėšų iš laikinos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės, kad sustiprinti šalies žemės ūkio sektorių, sušvelninant ekonominius padarinius ir siekiant pereiti prie skaitmeninės pertvarkos. Pagal šią priemonę ES skirta 723,8 mlrd. Eur – 358,8 mlrd. Eur paskolų ir 338 mlrd. Eur dotacijų.

Bioversija m7 2024 03 29

Siekiant, kad pieno krizė būtų suvaldyta, EP narys Bronis Ropė kartu su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktoriumi Eimantu Bičiumi susitiko su Europos pieno tarybos prezidentu Kjartan‘u Poulsen‘u ir direktore Silvia Daberitz. Per susitikimą ieškota galimybių, kaip spręsti pieno krizę Lietuvoje, kai ūkininko gaunama kaina už žaliavinį pieną nedengia gamybos kaštų.

Nuotraukoje (iš kairės): EP nario Bronio ROPĖS biurų vadovė Lietuvoje Rūta Bičiuvienė, Europos pieno tarybos prezidentas Kjartan‘as Poulsen‘as, direktore Silvia Daberitz, EP narys Bronis Ropė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius

Per susitikimą parlamentaras akcentavo, kad Europos Sąjungoje būtina įvesti ir taikyti lankstų pieno gamybos reguliavimą bei kvietė atvykti į Lietuvą, kur rudenį Lietuvos pieno gamintojų asociacija planuoja organizuoti Europos pieno tarybos kongresą.

Europa padėtų suvaldyti pieno krizę

„Matydamas, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija negeba suvaldyti pieno krizės, nusprendžiau imtis iniciatyvos, ką galiu padaryti Europos Sąjungos institucijose, kad ūkininkams būtų ištiesta pagalbos ranka. Labai svarbu, kad žemės ūkis Lietuvoje ir pieno sektorius, kurtas dešimtmečiais, atsilaikytų.

Šalies žemės ūkis ne tik solidžiai prisideda prie mūsų šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau čia dirba nemaža dalis žmonių iš šalies regionų ar atokių kaimo vietovių, kur daugiau nėra kur dirbti. Negalime iš šių žmonių atimti galimybės užsidirbti duonos kąsniui.“ – sakė EP narys Bronis Ropė.

Viena iš konkrečių iniciatyvų, kurių europarlamentaras ketina imtis, siekiant užtikrinti Lietuvos ir visos ES pieno sektoriaus stabilumą – kreipimasis į ES žemės ūkio komisarą, raginant nedelsiant aktyvuoti laikiną pieno rinkos reguliavimo instrumentą. Anot B. Ropės, ūkininkams skubiai reikalingas aiškus signalas, kad ES institucijos imasi spręsti sektoriuje artėjančią krizę. Tokiu atveju ūkininkai būtų tikri, kad pieno sektorius tebėra perspektyvus ir ūkininkai nėra bėdoje palikti vieni.

B. Ropė – šešėlinis EP pranešimo apie kartų atsinaujinimą žemės ūkyje pranešėjas, tad, jo įsitikinimu, nepaprastai svarbu, kad Europos Komisija laiku ir operatyviai aktyvuotų Bendrojoje žemės ūkio politikoje instrumentus, kurie paskatintų jaunus žmonės nebijoti ateiti į pieno ir kitus žemės ūkio sektorius, kuriuose būtų užtikrintas veiklos stabilumas.

Pieno gamintojui turi būti mokama gamybos kaštus padengianti kaina, antraip jis nematys ilgalaikių perspektyvų dirbti. Jau dabar Lietuvoje yra Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nors ir turime nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, tačiau panašu, kad praktikoje toks įstatymas neveikia.

Su Europos pieno tarybos atstovais aptartas Ispanijoje veikiantis įstatymas, draudžiantis pirkti ir parduoti produktus už žemesnę kainą nei jų savikaina. Gal ispanų patirtimi galėtų pasinaudoti ir kitos valstybės narės, visų pirma –Lietuva, kur situacija šiuo metu sudėtingiausia?

Pasak parlamentaro, ūkininkų būrimasis į kooperatyvus šiandien negali būti siūlomas kaip pieno krizės sprendimas, nes tam, kad sukurti tokius kooperatyvus reikia laiko. Maža to, kooperatyvams, kurie vienija pieno gamintojus, nesiūloma didesnė pieno supirkimo kaina.

Vienas iš sprendimų, kuris galėtų padidinti pieno kainas ir šalies ūkininkams pasiekti konkurencingumo, jei ūkininkai ar kooperatyvai patys perdirbtų pieną. Tokiu atveju trumpėtų pieno gamybos grandinė, todėl daugiau pinigų galėtų atitekti ūkininkui. Vyriausybė ūkininkams siūlo kurti ir rizikos fondus, tačiau, ar gali pieno gamintojai mokėti įmokas tokiam fondui, kai daugelis tokių ūkių yra ties žlugimo riba?

Vertinant tai, kad pieno gamintojo gaunama kaina už žaliavinį pieną nedengia gamybos kaštų, šalies ūkininkams būtina gauti finansinę paramą. Vyriausybė vietoj ūkininkų prašytų 40 mln. eurų paramos teišgalėjo skirti 8 mln. eurų. Pieno gamintojų darbas tapo nuostolingu, kai ženkliai krito pieno supirkimo kaina, todėl tam, kad išsilaikyti, ūkininkai protestuose prašė Vyriausybės, kad ši užtikrintų bent 40 proc. galutinės pieno kainos.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šiandien yra net 40 proc. mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Smulkieji pieno ūkiai išgyvena dar sudėtingesnę situaciją – jie už pieną gauna gerokai mažiau, nei šie statistiniai vidurkiai.

Nuo pernai metų 10 proc. sumažėjo ūkių, auginančių karves. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, primelžta pieno Lietuvoje buvo mažiau, jei lygintume 2020 metus, kai viso buvo primelžta 1 491 676 tonos ir 2021 metus – primelžta 1 476 887 tonos.

„Nesuvaldę pieno krizės Lietuvoje, rizikuojame, kad pienininkystės sektorius dar labiau susitrauks, todėl teks importuoti pieną ir jo produktus iš kitų šalių. Tokiu atveju ne tik tapsime priklausomi nuo eksporto rinkų, kad aprūpinti savo gyventojus maistu, bet ir turėsime gerokai daugiau mokėti už pieno produktus.“ – sakė parlamentaras. 

Pieno gamybos reguliavimo modelis krizės akivaizdoje

Europos Sąjungoje pernai metų sausį–lapkritį sumažėjo visų pieno produktų eksportas: nugriebto pieno miltelių krito 12 proc., sviesto – 11, nenugriebto pieno – krito net 19 procentų.

BŽŪP numatytas pieno gamybos lankstus reguliavimas, kurį pasiūlė Europos pieno taryba, leistų užtikrinti, kad krentant pieno supirkimo kainoms, ūkininkai galėtų savarankiškai sumažinti pieno gamybą, gaudami už tai kompensacijas. Pieno gamybos reguliacinis mechanizmas būtų lankstus ir pradėtų veikti tik tokiu atveju, kai būtų pastebėti pirmieji krizės ženklai.

Finansinė parama ūkiams, kurie sumažintų pieno gamybos apimtis tam tikrą laiką, todėl leistų apsisaugoti ne tik nuo pieno pertekliaus pasekmių, bet ir užtikrinti, kad tokie ūkiai nesubankrutuos. Tokiu atveju pieno būtų pagaminama tiek, kiek įmanoma realizuoti Europos Sąjungoje. Rinkoje vėl pritrūkus pieno dėl gamintojų laikinai sustabdytos gamybos, pieno supirkimo kaina atsistatytų, nes rinkoje susiformuotų pieno paklausa.

Šis reguliacinis modelis panašus į kvotų sistemą, kuri buvo taikyta Europos Sąjungoje 1984 m., kai bendrijos pieno gamyba smarkiai viršijo paklausą. Įvesta kvotų sistema, kuri buvo panaikinta 2015 m., padėjo išspręsti struktūrinio pertekliaus problemą. Skirtingai nei kvotų sistema, Europos pieno tarybos inicijuotas reguliavimas lankstus, nes veikia tik krizės metu, ir ūkininkams suteikia kompensacijas už savanoriškai susimažintą pieno gamybą.

Jei Europos Komisija šį instrumentą aktyvuotų, jis galėtų padėti didinti konkurenciją pienininkystės sektoriuje, nes įpareigotų atsižvelgti į rinkos poreikius ir tendencijas artėjant krizei. Europos pieno tarybos suformuluotas reguliavimas būtų taikomas visoje bendrijoje, nepriklausomai nuo šalių nacionalinių įstatymų.

Iš PVM lengvatos maisto produktams išloštų pieno sektorius ir Lietuvos žmonės

Smarkiai brangus maisto produktams, kurie šių metų kovą kainavo net 28 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, žmonės vis sudėtingiau įperka maistą. Mažėjant gyventojų perkamajai galiai, nukenčia šalies ūkininkai, kurių pagamintos produkcijos kaina ir vartojimas krenta.

Lengvatinio PVM tarifo įvedimas maisto, taip pat ir pieno, produktams leistų atpiginti maistą žmonėms ir skatinti šalies žemės ūkio bei pieno produktų vartojimą. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, šių metų kovą pienas ir jo produktai bei sūris su kiaušiniais buvo pabrangę net 29,6 proc., palyginti su praėjusių metų kovu. Ar gali šalies gyventojai išgalėti pirkti pieno produktus, kai pastarieji taip pabrango?

Smarkiai didėjant maisto kainoms Lietuvoje, minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) „prieš mokesčius“ tesiekia 840 eurus, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) lyginant su pernai metais paaugo tik 85 eurais ir sudarė 625 eurus. Lyg to būtų maža, šalies gyventojų perkamąją galią itin sumažino smarkiai išaugusios būsto paskolų palūkanų normos.

Kaimyninėje Lenkijoje taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams. Anksčiau Lenkija turėjo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą tokiems produktams kaip mėsa, daržovės, vaisiai, košės ir kūdikių maistas. Šiuo metu Lietuvoje galioja 21 proc. PVM tarifas maistui, kuris nugula ant tų pačių žmonių pečių, kurie šiandien turi mokėti už gerokai pabrangusius maisto produktus. Kodėl taikyti lengvatinį tarifą maisto produktams Lietuvos Vyriausybė nesutinka, kai tokia priemonė galėtų ne tik atpiginti maistą žmonėms, bet ir didintų šalies ūkiuose užaugintų maisto produktų vartojimą, tokių kaip pienas ar varškė?

Dabartinės pieno krizės ar ateities pieno krizių suvaldymo klausimus būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, jei siekiame, kad pieno sektorius turėtų ateitį ir būtų organizuojamas, diegiant pranašiausius mechanizmus, kurie padėtų apsaugoti ūkininkus. Bronis Ropė ketina imtis Lietuvos pieno gamintojams būtinų žingsnių ir kelti reikiamus klausimus EP žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kad Lietuvoje prasidėjusi ir jau visą Europą apimanti krizė būtų sustabdyta.

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų / ELA politinės grupės sąskaitos.

Užsakymo Nr. 11252
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos