Vilnius. ES Žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. žemės ūkyje turėtų būti reikšmingai sumažinta naudojamų augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekiai. Praėjusį penktadienį „Verslo forume“ diskutavę agronomai ir augalų apsaugos produktų gamintojai teigė, kad tikslas kilnus, tačiau atėmus iš ūkininkų saugias ir efektyvias kovos su kenkėjais priemones gali suintensyvėti šešėlinė prekyba.

„Ekspertų skaičiavimais, augalų apsaugos produktų juodoji rinka siekia iki 40 mln. eurų. Legalių produktų naudojimo ribojimas neabejotinai paskatins augti šešėlinę prekybą.

Jeigu ūkininkas neturės efektyvių apsaugos priemonių kovoti su kenkėjais, tikėtina, kad jis, siekdamas išsaugoti derlių, ieškos kitų būdų, įskaitant ir juodosios rinkos produktus. Tai kenksminga ne tik dėl nesumokamų mokesčių valstybei – užaugintas maistas gali būti nesaugus vartoti“, – sakė „Agrokoncerno“ Agrotiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius.

Pasak jo, jau šiandien sudėtinga kontroliuoti kai kuriuos tokios prekybos taškus.

Jam antrina ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. „Neturėtume būti stručiai – reikia matyti visą paveikslą.

Atsisakydami legalių, mokslo ištirtų saugių produktų atveriame šešėlinę rinką, jau ir šiandien prekiaujama nelegaliais produktais, kurie toksiški ir neleistini. Tai gali sugriauti visą ES žaliojo kurso koncepciją – norime didesnio tvarumo, bet vietoj to žemės ūkyje bus naudojami neaiškios kilmės produktai“, – perspėjo Z. Varanavičienė.

Industrija juda tvarumo link, tačiau pokytis nebus greitas

LAAA vadovės teigimu, augalų apsaugos sritis ir be ES žaliojo kurso jau du dešimtmečius sėkmingai didina tvarumą. Iš 987 veikliųjų medžiagų naudojama mažiau nei 300, neskaičiuojant biopesticidų ir bazinių medžiagų. O didieji gamintojai paskelbė apie planus investuoti milijardus į biopesticidų gamybą. 

Augalų apsaugos produktus gaminančios „Syngenta Lietuva“ vadovas Baltijos šalims Oridijus Čaplikas teigia, kad biologiniai preparatai yra ateitis, tačiau pokytis nebus staigus, nes sukurti produktus – ilgas ir brangus procesas.

„Sukurti produktą kainuoja 400–700 mln. eurų. Griežti reikalavimai ir testavimai prailgina procesą. Anksčiau iš 150 tūkst. testuojamų molekulių per metus 2–3 tapdavo produktais, dabar – tik viena. Tad biologinių preparatų poveikis neįvyks rytoj, procesas užtruks, nes šiandien net prasčiausias pesticidas efektyvesnis nei geriausias biologinis preparatas“, – pasakojo O. Čaplikas.

„Kauno grūdų“ produktų vadovas Darius Poškaitis pridūrė, kad augantis kenkėjų ir ligų atsparumas augalų apsaugos produktams – dar viena problema, apie kurią per mažai kalbama žiūrint į ateitį.

„Žemdirbiams lieka mažiau priemonių kovoti su kenkėjais ir ligomis, reikia keisti sprendimus, nenaudoti vieno produkto, o tai daryti tampa vis sudėtingiau.

Be to, nors biopesticidai ir biologiniai preparatai vadinami ateitimi, reikia įvertinti, kad kenkėjai ir ligos prie jų prisitaiko lengviau nei prie cheminių augalų apsaugos produktų“, – sako D. Poškaitis.

Žemės ūkio vizijose daug žaliojo „smegenų plovimo“

Ekspertai sutaria, kad šiandien kalbant apie augalų apsaugos produktus yra daug politikavimo, neteisingos informacijos ir chemijos pramonės demonizavimo.

„Vaistai žmonėms, kaip ir vaistai augalams, gali būti nuodas. Tačiau jeigu elgiesi atsakingai, naudoji mokslo nurodytas saugias dozes, vaistai juk padeda“, – sako O. Čaplikas.

„Agrokoncerno“ atstovas taip pat nuogąstauja, kad dažnai pesticidai demonizuojami bendrąja prasme.

„Pavyzdžiui, planai Europoje atsisakyti glifosato, mano nuomone, yra grynas politikavimas. Norime jį uždrausti kaip pavojingą medžiagą, nors daug kas nustemba sužinoję, kad mūsų kasdien vartojama valgomoji druska beveik dvigubai toksiškesnė už glifosato veikliąją medžiagą“, – sako A. Radzevičius.

Dažnai pasiduodama elementariam žaliajam „smegenų plovimui“ (angl. greenwashing). „Kartais norisi žmones pakviesti tiesiog pagooglinti, sužinoti realią informaciją. Taip, pesticidai nėra švęstas vanduo, juos svarbu naudoti atsakingai, pagal mokslo nustatytas normas, tačiau kartu reikia pasakyti, kad šiandien ES naudojami pesticidai gerokai saugesni. Mūsų regionas išvalytas nuo toksiškų žemės ūkyje naudojamų medžiagų“, – sako A. Radzevičius.

Uždarius duris, reikia atidaryti langą

Ekspertai tikisi atviresnio ir konstruktyvesnio žemės ūkio politikos formuotojų darbo. Specialistai Ypač pasigenda aiškaus pagrindimo, skaičiavimų ir analizių, kodėl reikia priimti vienus ar kitus sprendimus, kokių padarinių tai turės ir kaip juos minimizuoti.

D. Poškaitis teigė, kad nustatant valstybinius tikslus trūksta aiškumo, kodėl augalų apsaugos produktų turime sumažinti perpus, o ne, tarkime, 40 procentų. Nustatyti skaičiai nepagrindžiami. Jeigu užsienyje atliekamos įvairios studijos, kaip iškelti tikslai paveiks žemės ūkį, tai Lietuvoje tokių kompleksinių studijų neturime.

A. Radzevičiaus manymu, priimant sprendimus reikėtų juos vertinti tarpdiscipliniškai. „ES žaliasis kursas gerai atrodo iš aplinkosauginės pusės, tačiau turime vertinti ir tai, kaip paveiks kitas gyvenimo sritis. Jeigu ūkininkams uždarome duris, kažkur reikia atidaryti langą. Norėtųsi iš žemės ūkio politikos formuotojų proto balso“, – sakė A. Radzevičius.

Anot jo, mažindami naudojamų augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekius, politikos formuotojai turėtų suteikti kitus įrankius, kurie leistų žemdirbiams mažinti derlių nuostolius.

„Kalbama ne tik apie paramą tiksliosioms ūkininkavimo technologijoms, išmanių purkštuvų sistemoms ar dirvožemio žemėlapiams, kurių Lietuva vis dar nesugeba sudaryti, diegti. Labai svarbios yra ir genetinės inžinerijos technologijos – genų žirklių technologijos (CRISP) taikymas selekcininkams išvedinėjant naujas veisles, genetiškai modifikuotų produktų vystymas“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Ekspertų vertinimu, ūkininkai taip pat turėtų prisidėti, domėtis reikalavimais, kelti klausimus politikams, kad padėtų jiems priimti ir aplinkosaugos, ir žemės ūkio tikslus atitinkančius sprendimus.