„Tiek diskutavome su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), derinome GAAB reikalavimus. Labai daug aistrų sukėlė GAAB 7 standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje“. Siekėme, kad jis būtų kuo paprasčiau ir lanksčiau taikomas, jog į žaliąjį kursą įeitume palengva ir be didelio streso“, – taip į Lietuvos žemdirbius savo feisbuko paskyroje kreipėsi Mažeikių r. ūkininkaujantis Audrius Vanagas.

ŽŪM patikino, kad atsėliavimas du metus iš eilės negalimas be papildomos sąlygos – posėlio sėjos ir jo išlaikymo 6 savaites. Mat taip reikalauja Europos Komisija (EK) ir šiuo klausimu padaryta viskas, kas buvo įmanoma.

„Ministerijos atstovai teigia, kad nuo 2024 m. (2023-iaisiais taikoma išimtis) visos ES šalys taikys šį draudimą be išimčių. Savo iniciatyva patikrinau šį standartą kitų ES valstybių patvirtintuose Strateginiuose planuose 2023–2027 m. laikotarpiui.

Susisteminau informaciją ir pasiaiškinau, kurios šalys dalį ploto atsėliuoti leis, o kurios be papildomų sąlygų to daryti neleis. Lietuva ir Slovakija įtraukė išimtį dėl posėlio auginimo ir išlaikymo nustatytą laikotarpį. Portugalija atsėliuoti leis, jeigu susiklostys lietingos sąlygos. Airijoje ir Kroatijoje griežčiausia – atsėliuoti nebus galima“, – socialinėje erdvėje savo įžvalgomis dalijasi A. Vanagas.

Mažeikių r. ūkininkas nedaugžodžiauja – dėl konkurencijos Lietuva privalo suvienodinti GAAB standartų sąlygas su kaimyninėmis šalimis.

„Pastebiu tendenciją, kad mes esame viena iš griežčiausiai reglamentus taikysiančių ir mažiausią bazinę tiesioginių išmokų dalį gaunančių šalių. Kirba ir neduoda ramybės klausimas – negi ŽŪM neužmezgė jokių diplomatinių santykių su kitų valstybių ministerijomis?

Iš duomenų matyti, kad dauguma šalių kontaktavo ir rado visoms priimtiną sprendimą. O patikrinau dar tik vieną...“ – teigia ūkininkas.

Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas pasidalijo iškalbinga iliustracija apie GAAB 7 taikymą skirtingose ES šalyse

Šis įrašas neliko nepastebėtas ir kitų ūkininkų, asociacijų vadovų.

„Geras darbas! Svajoju, kad kada nors turėsime samdomą administraciją, kuri nuolat darys tokią analizę. O kol kas raginu aktyvistus pasidalyti po vieną GAAB, VR ir ekoschemą bei padaryti palygimą“, – sureagavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, Kėdainių r. ūkininkas Aušrys Macijauskas. Už atliktą darbą pagyrų negailėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranaskas, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

„Lietuvos nacionalinė specifika, kitaip tariant – pionieriškumo sindromas“, – rašė E. Pranauskas.

Pasak Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininko, ūkininko Martyno Puidoko, A. Vanagas su šia analize sudėliojo visus taškus.

„Yla lenda iš maišo. Įsipareigojimai didžiausi (tai mažina žemės ūkio konkurencingumą), o lėšos jiems vykdyti – mažiausios. Gana iš mūsų tyčiotis!“ – valdžios sprendimus kritikavo M. Puidokas.

Kaip portalui manoūkis.lt sakė A. Vanagas, šia žinute pasidalijo dėl ūkininkų švietimo ir jų informavimo, kaip dirba ŽŪM.