Basf A1 27 02 24 Basf 27 02 24 m1
Nuomonė
Audrius Vanagas: ar tikrai žemės ūkyje didėja ŠESD emisijos?

Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos.

Kaip teigia Ministerija, 2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 19,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 4,7 proc. mažiau, nei 2021 m.

Daugiausiai ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Trečioje vietoje – žemės ūkis (22,9 proc.), kiek mažiau ŠESD išmetė pramonės (11,8 proc.) ir atliekų (4,3 proc.) sektoriai. Lyginant su 2021 m. ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose – energetikos (-6,6 proc.), transporto (-1,8 proc.), pramonės (-17,1 proc.), atliekų (-4,4 proc.), išskyrus žemės ūkio sektorių, kuriame buvo stebimas 1,8 proc. ŠESD emisijų padidėjimas.

Bioversija m7 2024 02 22

Mažeikių r. ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos valdybos narys Audrius Vanagas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ svarsto, ar tikrai žemės ūkis padidino ŠESD emisijas minimu laikotarpiu?

Jis teigia patikrinęs ataskaitos dalį, kurioje kalbama apie azotinių trąšų sunaudojimą. Kaip žinoma, N2O dujų emisijos turi įtakos ŠESD.

Ūkininko surasti Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje sunaudota 187 500 t mineralinių N trąšų, 2022 metais – 130 700. T. y. 2022 metais sunaudota 30 proc. mažiau N trąšų nei 2021 metais.

„Pagal IFA (Tarptautinė trąšų pramonės asociacija) duomenis, kuriuos teikė viena mūsų pramonės įmonė, 2022 metais Lietuvoje ūkininkai sunaudojo 1,5 proc. daugiau N trąšų lyginant su 2021 metais. Skirtumas tarp duomenų bazių apie 32 proc. Kyla įvairių minčių ir spėlionių, ypač fone, kai žemės ūkis yra įvardijamas kaip vienintelis sektorius, kuris 2022 metais nesusimažino, o padidino ŠESD emisijas 1,8 proc.

Įžvelgiu, kad ŠESD ataskaitos rengėjai, galimai, manipuliuoja skaičiais ir pasirenka tuos, kurie pritempinėja ŠESD emisijas prie didesnių verčių.

Kitas klausimas, kaip pramonės įmonė gali žinoti ir būti atsakinga už sunaudotų mineralinių azotinių trąšų kiekių apskaitą? Sunaudoti ir pagaminti – tai du skirtingi dalykai. Mano galva, kažkas yra negerai su mūsų Valstybe, jeigu ataskaitų rengėjai nemyli kažkurio vieno sektoriaus ir tam, kad tą sektorių smukdytų, renkasi sau patogius skaičius“, – rašo A. Vanagas.

Jis primena, kad nepasiekus ŠESD mažinimo tikslų, Lietuva privalės trūkstamus metinius ŠESD kvotos vienetus įsigyti iš kitų ES valstybių narių, o tai, anot jo,  valstybės biudžetui gali kainuoti vidutiniškai iki 400 mln. Eur 2021–2030 m. laikotarpiu.

„Mokėsime baudas iš žemės ūkio sąskaitos, nors puikiai matome ir žinome, kad metodikoje suklysta? Taip pat visi žinome, kad neariminė žemdirbystė mažina ŠESD emisijas. Ataskaitoje neįžvelgiau, kur būtų apie tai kalbama, skaičiavimo metodikos ir įvertinimo skaičiais.

Turime 2023 metų pasėlių deklaravimo rezultatus ir matome, kad neariminiai plotai viršija 2,5 karto tuos plotus, kurių tikėjosi BŽŪP Strateginio plano ir NEKVSP rengėjai. Kur dar Augalų kaitos 2 kartus, ir Tarpinių pasėlių 1,5 karto didesni plotai. Jeigu išliks toks pat neobjektyvumas ir tęsis duomenų naudojimo tendencija, loterijoje „myli/nemyli“ bijau, kad žemės ūkis 2023 metų ataskaitoje vėl bus vienintelis emisijas didinantis sektorius“, – teigia Mažeikių r. ūkininkas.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
Visos apklausos