Vilnius. Traktorių sostinės centre nebėra, bet ūkininkų protesto atgarsiai tebevilnija. Kas nutiko, kad miestiečiai, užuot reiškę nepasitenkinimą ir priešiškumą, mielai fotografavosi prie technikos ir su žemdirbiais atsimojavo lyg draugai?

Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro prof. dr. Andrius Vaišnys sako, kad visų pirma reikia pasakyti, jog ūkininkų protestas (kaip ir bet kurio socialinio sluoksnio žmonių) buvo teisėtas būdas pranešti visų lygių visuomenei tai, ko ji nesužinojo iš žiniasklaidos ir politikų.

„Jei iki tol ūkininkai negalėjo sutarti dėl žymėto dyzelino naudojimo tvarkos ir suskystintųjų naftos dujų (SND) akcizo, o gerai organizuota ūkininkų – dalies rinkėjų – akcija padėjo paviešinti pažadą, kad problema bus išspręsta, tai yra pozityvus rezultatas komunikaciniu požiūriu“, – portalui manoūkis.lt teigė prof. dr. A. Vaišnys.

Anot jo, turime įvertinti, kad demokratinėje visuomenėje būtų itin blogai statyti barikadas tarp valdžios ir protestuotojų skirstant į „jūsų“ ir „mūsų“. Tokia filosofija sukelia suirutę ir chaosą – tai matyti iš protestų, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

A. Vaišnio nuomone, žemdirbių protestas atskleidė politinės kultūros ir socialinės nuovokos lygmenį.

„Buvo asmenų, stebėtina, bet ir kultūros veikėjų, kurie puolė socialiniuose tinkluose šaipytis iš ūkininkų, spręsdami, kad, atvykę su tokia technika, esą rodo, jog yra pakankamai turtingi, kad protestuotų.

Vadinasi, dalis kultūros elitui save priskiriančių asmenų, neišmanydami ekonomikos aplinkybių ir ūkininkų gyvenimo (iš ko jis sudėtas, kuomet technika tiesiog yra tik būtina gamybos priemonė), gavo bent galimybę pasistengti suprasti ir įsigilinti į priežastis, kodėl tas traktorių šou surengtas Gedimino prospekte“, – sako prof. dr. A. Vaišnys.

Komunikacijos ekspertė, viešųjų ryšių agentūros savininkė Laura Dabulytė sako, kad vykęs protestas daugeliui sudaužė senuosius įsitikinimus apie ūkininkus.

Kartu tos trys dienos parodė ir tai, kad Vilnius – atviras miestas, kuriame žygiuoti gali visi: ir pasisakantieji už atvirus jausmus, ir Šeimų maršas, ir kariuomenė, ir ūkininkai.

„Miestiečiai ūkininkus mato retai ir labai gera, kad šįkart tas senasis įsitikinimas apie juos buvo visiškai paneigtas ir gavo gerą kryptį: su malonumu vaikams pasakojome, kas yra ūkininkai ir kuo jie naudingi visam kraštui.

Pati mačiau, kaip vyrai alkotesteriu tikrinosi blaivumą. Tai rodo atsakomybę. Daug kas proteste rodė jų atsakomybę ir, man atrodo, visiems labiausiai tai ir patiko.

Jie neatvažiavo lyg į svečius – jie atvyko į savo sostinę. Nebuvo atstumiančio skirstymo – čia jūs, o čia – mes. Tad žmonės ir norėjo eiti prie Vyriausybės pasikalbėti su susirinkusiais ūkininkais“, – kalba komunikacijos ekspertė.

L. Dabulytė sako, kad tai buvo gera proga dažnai tik socialiniuose tinkluose žemdirbius matantiems miestiečiams išvysti, kokie yra ūkininkai, kaip jie atrodo, ką kalba.

„Staiga pamatėme, kad su jais labai smagu – jie įdomūs, išmintingi, savo profesiją ginantys žmonės“, – sako L. Dabulytė.

Kaip vieną pavykusių dalykų specialistė mini ūkininkų ir savivaldybės partnerystę, taip pat – ne kartą vilniečiams skambėjusį atsiprašymą. 

„Kasdien vežu dukrą į mokyklą ir staiga tas kelias uždarytas – atsiprašymai visada gerai. Jie buvo labai vietoje, nebuvo per daug, atrodo, buvo tikri. Man atrodo, kad ūkininkų nuoširdumas ir yra gražiausia iš jų komunikacijos“, – komentavo ryšių su visuomene specialistė.

Ko pritrūko? Komunikacijos ekspertė teigia iš pradžių pasigedusi aiškumo, kas yra protesto vedlys ir matomiausias žmogus, bet vėliau tai išspręsta.

„Tai tapo savotiška viešųjų ryšių kampanija, kurios patys ūkininkai gal net nesitikėjo surengti. Ir bravo organizatoriams už tokį kiekvienos detalės sužiūrėjimą.

Vilnius visuomet jūsų laukia, tikiu, kad ir patys dalyviai tuo įsitikino. O jiems išvažiuojant su kai kuriais net ir susimojavome. Būti ūkininku – pasirinkimas. Visuomenė šį pasirinkimą palaiko“, – sako L. Dabulytė.

Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro prof. dr. A. Vaišnys sako, kad protestas ne tik parodė, jog ūkininkai – gerbtina jėga, bet ir tapo savotišku įspėjimu.

„Ūkininkai parodė sostinei, kad moka bendrauti ir gali, išeidami visus derybų slenksčius, organizuotai ir efektingai pristatyti reikalavimus. Jie parodė politikams, kad turi jėgos, kurią reikia gerbti.

Žinoma, visą tą įvykį teigiamai vertiname todėl, kad kol kas esame patikėję tuo, dėl ko ūkininkai išsiskirstė. Bet mums, Vilniuje, atsiųstas svarbus įspėjimas: politikos komunikacija turi būti nuosekli ir logiška, kad valstybės ir visuomenės pamatus laikantys socialiniai sluoksniai nesijaustų nuvilti“, – komentavo prof. dr. A. Vaišnys.