Akademija, Kauno r. Lietuvos žemės ūkio sektoriui reikia kelis kartus daugiau žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų nei šiuo metu jų parengiama aukštosiose bei profesinėse mokyklose. Palyginti su kitais sektoriais, žemės ūkyje daugiausiai darbuotojų reikia  pakeisti ir dėl senyvo amžiaus.

Tai patvirtina Žemės ūkio ministerijos užsakymu pagal specialią metodiką, taikant projektinius skaičiavimus, atlikto tyrimo rezultatai, kuriuos pristatė VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Jonas Čaplikas. Tyrimai daryti jau du kartus. Pirmasis atliktas 2012 m., prognozuojant specialistų poreikį 2017–2020 m. ir studentų priėmimą 2012–2016 m., antrasis – 2016 m., prognozuojant poreikį 2021–2023 m. ir studentų priėmimą 2017–2020 metams. Kitais metais turėtų būti atliekamas trečiasis tyrimas.

Prieš pristatydamas paskutiniojo tyrimo rezultatus, prof. J. Čaplikas atkreipė dėmesį į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA, dabar STRATA – Vyriausybės strateginės analizės centras) žmogiškųjų išteklių 2018–2022 m. paklausos ataskaitoje pateikiamas, jo nuomone, tikrovės neatitinkančias prognozes.

Ataskaitoje skelbiama, kad per 5 m. prognozuojama žemės ūkio plėtros ir pakeitimo paklausa sieks apie 1,5 tūkst. samdomų darbuotojų, tarp kurių 28 proc. sudarys aukštos kvalifikacijos specialistai. Pasak J. Čapliko, pasitikėti šiomis prognozėmis negalima, nes jos atliktos, neatsižvelgiant į šio sektoriaus specifiškumą.

Jis išskyrė 4 pagrindines priežastis, kodėl ekspertinės institucijos prognozės netinka žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų poreikiui vertinti ir kodėl jomis negalima vadovautis planuojant konkrečių specialybių rengimą valstybės užsakymu.

Kodėl reikia specialios metodikos?

„Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės apžvalga pirmiausia nėra reprezentatyvi viso sektoriaus atžvilgiu, nes šiam sektoriui priskiriami tik samdomi darbuotojai, kurie sudaro apie 22 proc. visų sektoriuje esančių užimtųjų, dirbančių įvairiais teisiniais pagrindais. Tad į analizę nepatenka ūkininkai ir kiti sektoriaus darbuotojai, besiverčiantys individualia žemės ūkio veikla“, – pirmąją priežastį išskyrė mokslininkas.

Antra, norint tiksliai prognozuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų poreikį, neužtenka analizuoti tris pagrindines veiklos rūšis – žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę. Būtina atsižvelgti į tai, kad šios srities specialistai dirba ir kitose ekonominės veiklos srityse: apdirbamojoje pramonėje, maisto pramonėje, statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporte ir saugojime, profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje; viešajame valdyme, švietime.

„Net ir meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje be šios srities specialistų neapsieinama. Ar įsivaizduojate, pavyzdžiui, zoologijos sodą be veterinarijos specialisto ar gyvūnų mokslo darbuotojo?“, – būtinybę įtraukti daugiau ekonominės veiklos rūšių pabrėžė J. Čaplikas.

Trečia, žemės ūkyje vyrauja uždaro arba pusiau uždaro tipo profesijos, o tai labai riboja persikvalifikavimo galimybes. Juk veterinarijos gydytojas negali būti pakeistas miškininku arba agronomu ir atvirkščiai. Todėl ir prognozuojant specialistų poreikį būtina į tai atsižvelgti, prognozes susieti su studijų kryptimis (grupėmis) bei programomis, o ne vien remtis kvalifikaciniais lygiais.

„O svarbiausia tai, kad prognozės yra pavėluotos specialistų poreikiui vertinti. Juk specialistų rengimas trunka nuo 3 (koleginės studijos) iki 6 metų (I ir II pakopa), todėl norint suderinti specialistų rengimą su poreikiais, jie turi būti įvertinti bent 4 m. perspektyvoje“, – ketvirtąją priežastį, kodėl ekspertinės institucijos prognozės neatspindi tikrosios situacijos, įvardijo mokslininkas.

Tyrimas apima net 13 žemės ūkio subsektorių

Tad į VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų atliktą tyrimą įtrauktas tik tų specialistų, kurie priklauso uždaro arba pusiau atviro tipo specialybėms, poreikio vertinimas pagal atskirus subsektorius.

Iš viso išskirta 13 subsektorių: tiesioginė žemės ūkio produktų gamyba (ūkininkavimas ir gamyba, gamyba žemės ūkio bendrovėse ir kitose įmonėse); žuvininkystė ir akvakultūra; biomasės energetika; kaimo turizmas ir žirgininkystė; augalininkystės aprūpinimas ir paslaugos (sėklininkystė, aprūpinimas trąšomis, augalų cheminė apsauga, sandėliavimas, prekyba, įskaitant eksportą ir kt.); gyvulių veislininkystė; veterinarija (žemės ūkio gyvūnų gydymas); prekyba žemės ūkio technika ir techninės paslaugos; hidrotechninė statyba; žemėtvarka; žemės ūkio mokslas, studijos, mokymas ir konsultavimas; maisto veterinarinė ir fitokontrolė; žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinis valdymas ir savivalda.

Į tyrimą neįtraukti žemės ūkio ekonomistų, žemės ūkio vadybininkų, kaimo plėtros administratorių poreikio tyrimai, taip pat poreikiai miškininkystei (tai – Aplinkos ministerijos, o ne ŽŪM sritis), maisto pramonei, naminių gyvūnų gydymui.

Atliekant tyrimą, atsižvelgta į darbuotojų poreikį vidutinei metinei kaitai, atskirų subsektorių galimus plėtros ar susitraukimo, taip pat darbo našumo augimo tempus. Be to, įvertinta ir tai, kad ne visi priimtieji baigs studijas dėl „nubyrėjimo“, ne visi baigusieji įsidarbins žemės ūkyje, kai kurie tęs studijas.

Kvalifikacija reikalingiausia ne pirminėje žemės ūkio gamyboje

Remiantis tyrimo rezultatais, pagal visus subsektorius ir kvalifikacinius lygius 2021–2024 m. iš viso vidutiniškai reikia parengti 1 846 žemės ūkio specialistus ir kvalifikuotus darbininkus. J. Čaplikas atkreipė dėmesį, kad konkrečiai žemės ūkio sektoriui, t. y. pirminei gamybai, reikia šiek tiek daugiau nei pusės šių darbuotojų – 975, o tai sudaro 53,8 proc. viso specialistų poreikio.

Kita dalis, ypač magistro ir bakalauro išsilavinimą turintys specialistai, reikalingi likusiems 12 subsektorių. Daugiausia darbuotojų reikia augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų sektoriui – 215, žemės ūkio technikos prekybos ir paslaugų įmonėms – 230, hidrotechninei statybai – 100, žemėtvarkai – 87. Šie subsektoriai imliausi specialistams ir kvalifikuotiems darbuotojams.

Struktūriškai poreikis pagal kvalifikacinius lygius būtų toks: 11 proc. – magistro išsilavinimą turinčių specialistų, 26 – bakalauro, 9 – aukštąjį neuniversitetinį (kolegijų), 54 proc. – profesinį išsilavinimą.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų vidutinis metinis poreikis 2021–24 m.

Mokslininko pastebėjimu, pagal kvalifikacinius lygius koleginio išsilavinimo poreikis galėtų būti gerokai didesnis, tačiau realybė tokia, kad kolegijose beveik nelikę žemės ūkio srities studijų, iš programų išbrauktas žemės ūkio inžinierių rengimas.

Kalbant apie konkrečias profesijas, kasmet reikia gana daug bakalaurinį išsilavinimą turinčių agronomų – 173, o neparengiama net pusės tiek. Ypač tragiška situacija su gyvulininkystės technologais (prognostinis metinis poreikis – 77), žemės ūkio inžinieriais (139) ir hidrotechninės statybos inžinieriais (55) – šių specialistų parengiama kelis kartus mažiau nei jų reikia darbo rinkai.

„Kyla klausimas, kaip tada išsiverčiama? Žemės ūkio darbo rinka nėra tokia elastinga kaip, pvz., maisto pramonė. Jei neturima specialisto, ilgiau laikomi pensinio amžiaus darbuotojai, ieškoma kitokių sprendimų. Bet ar tai gerai ir taip turi būti?“, – klausė mokslininkas J. Čaplikas VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje diskusijoje „Kiek ir kokių specialistų su aukštuoju išsilavinimu reikia Lietuvai?“

MŪ inf.