Akademija (Kėdainių r.), kovo 23 d. Ar galima žemės ūkio srities mokslininkus statyti į vieną gretą su fizikais ir kelti jiems tokius pačius reikalavimus? Kodėl taikomojo pobūdžio tyrimai mažiau vertinami negu fundamentalieji? Kada mūsų šalies žemdirbiai pajėgs tapti mokslinių tyrimų užsakovais? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos atsakymų ieškota vakar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vykusioje mokslinėje diskusijoje.

Pasak LAMMC direktoriaus Zenono Dabkevičiaus, šia diskusija - kasmet tęsiama tradicija Žemės dienos proga (šiemet ji buvo minima praėjusį sekmadienį) susirinkti žemės ūkio srities mokslininkams ir aptarti svarbiausius dalykus. Šįkart ne vienas renginio dalyvis kėlė klausimą, kaip mokslininkams išgyventi kasmet mažėjančio valstybinio finansavimo sąlygomis.

Stiprios ekonomikos šalyse mokslo tyrimams paprastai skiriama nuo 2 iki 4 proc. BVP, neturtingose (pavyzdžiui, Afrikos) šalyse - mažiau negu 0,5 proc. Visos ES šalys yra įpareigotos mokslui skirti 3 proc. BVP: 1 proc. - iš valstybės lėšų, 2 proc. - iš privataus sektoriaus. „Pavyko rasti duomenų, kad Lietuvoje mokslui (2009 m.) buvo skirta 0,84 proc. BVP - tai yra 19-a vieta tarp kitų ES šalių", - pastebėjo Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza.

Finansavimas mažėja, reikalavimai auga

Nors finansavimas mažėja, žemės ūkio mokslininkams keliami reikalavimai nuolat auga - jiems tenka didžioji dalis atsakomybės kuriant naujas technologijas, kad žemė pajėgtų išmaitinti vis didėjantį žmonių kiekį. Mokslininkų apskaičiavimu, maksimaliai žemėje galėtų gyventi 14 mlrd. žmonių. Dabar žemės ūkio kultūros auginamos 1,5 mlrd. hektarų, teoriškai dar 1,5 mlrd. ha sausumos gali būti paversta dirbama žeme. Lietuvoje vienam gyventojui tenka 60 arų dirbamos žemės, o pasaulyje - tik 11 arų (minimali riba, kad žmogus prasimaitintų, yra 7 arai). Pastebima tendencija, kad vienam dirbančiajam kaime tenka išmaitinti vis daugiau miestiečių.

„Globaliniame kontekste žemės ūkio prioritetas - biotechnologijos. Kuriami genetiškai modifikuoti augalai ir organizmai bus pamatas ateinančiai antrajai „žaliajai revoliucijai". Fotosintezės proceso konvertavimas iš C4 augalų (kukurūzų, sojų, cukranendrių) į C3 (kviečius, sojas, ryžius) augalų biomasės didinimui, azotą fiksuojančio mechanizmo įvedimas į varpinius augalus, saulės energijos įsisavinimo didinimas", - tokias makro inovacijas vardijo V. Feiza. Tai - perspektyvos, o dabar pagrindinis žemės ūkio prioritetas yra saugus derlingumo didinimas, taip pat svarbi išlieka vadinamoji 4F formulė: Food-Feed-Fuel-Fibre (maistas-pašarai-degalai-pluoštas).

Lietuvos mokslo tarybos narys prof. Pavelas Duchovskis pripažino, kad žemės ūkio mokslo kryptys nukenčia konkurencinėje kovoje, mat didžioji dalis lėšų perskirstoma konkurso būdu ir tai ne į naudą žemės ūkio kryptims. „Reikalauti vienodai iš fizikų ir iš žemės ūkio mokslų atstovų - neįmanoma. Jau vien pagal metodologinius reikalavimus agronomijoje būtina tyrimus vykdyti trejus metus, tad net jei projekto maksimali trukmė treji metai, mes iškrentame iš konkurencinės kovos", - konstatavo P. Duchovskis.

Šiandien susidariusi tokia situacija, kad taikomojo pobūdžio moksliniams darbams skirti straipsniai labai sunkiai patenka į tarptautinius mokslo leidinius, turinčius citavimo indeksą, o publikacijos populiariuose periodiniuose šalies leidiniuose mokslininko darbo vertinimui neturi jokios įtakos.

Ar paisoma verslo poreikių

Nedideli atlyginimai nevilioja jaunų žmonių rinktis mokslininko kelio ir jau dabar labai aštrėja klausimas, kas dirbs su aukšto lygio laboratoriniais prietaisais? Susidarę stereotipai, kad mokslas menkai orientuotas į verslo poreikius, tačiau kas tuos poreikius turėtų išgryninti, pateikti kaip idėjas moksliniams tyrimams?

„Pagrindinė mokslo bėda - darbuotojai, su šia problema susiduriama visame pasaulyje. Pavyzdžiui, visiškai nerandama žmonių dirbti sėklotyros srityje", - pastebėjo „Dotnuvos projektų" generalinis direktorius Rimantas Dapkus. Pasak jo, akivaizdus mokslininkų sukurtas produktas rinkai - nauja veislė. Kadangi „Dotnuvos projektai" veikla - jau gatavų produktų pardavimas, tiesiogiai remti mokslo bendrovei kaip ir neapsimoka.

Panašią mintį išsakė ir „Litagros žemės ūkio centro" valdybos pirmininkas Džiugas Grigaliūnas, kurio iniciatyva 2003 m. įkurtas Žemės ūkio mokslo vystymo fondas penkerius metus rėmė reikšmingus mokslinius tyrimus. „Norėjosi paimti ir padaryti kažką konkretaus. Pamatėme, kad rezultatų galima pasiekti labai nesunkiai. Tačiau manau, kad tyrimų užsakymų interesas turėtų būti iš tiesioginių gamintojų - ūkininkų", - sakė Džiugas Grigaliūnas.

Argumentuotai ginti gamintojų interesus

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis apgailestavo, kad mūsų ūkininkai neturi vienodų sąlygų su ES senųjų šalių narių žemdirbiais, o kai kuriais atvejais yra apriboti negatyvių išankstinių nuostatų.

„Mokslui reikia atstovauti gamintojų interesus, kad jie turėtų normalias ūkininkavimo sąlygas. Jei mes prisiimsime visus tarptautinius įsipareigojimus ir jei mokslas neapgins gamintojų interesų, padėtis negerės. Nei Maskva, nei Briuselis ašaromis netiki", - sakė E. Makelis pabrėždamas, kad mokslininkai turi rasti tvirtų argumentų, apginančių žemdirbius (pavyzdžiui, tręšimo mėšlu apribojimų taikymo atveju ir pan.). E. Makelis taip pat siūlė aktyviau ieškoti žemdirbiškos veiklos specializuotų krypčių, nes neįmanoma būti vienodai „kietiems" visose srityse. Tarkime, Danija specializuojasi kailinių žvėrelių auginime (turi beveik 40 proc. pasaulinės rinkos) ir kiaulininkystėje.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė kol kas nematantys galimybių, kad žemdirbiai pajėgtų sumokėti už jiems reikalingus mokslinius tyrimus. „Na, jei mes gautume tokio dydžio išmokas kaip prancūzai, gal ir surastume reikiamų lėšų", - pajuokavo J. Talmantas.

Mokslinėje diskusijoje aptarta žemės ūkio mokslų dabartis ir ateities vizijos, nemažai dėmesio skirta vis labiau stiprėjančiai ir neišvengiamai mokslo komercializacijai

„Valstybė turi užtikrinti strateginius dalykus, o atiduoti mokslą rinkos dėsniams yra pats blogiausias dalykas, koks gali būti", - pabrėžė Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius Rimantas Velička.

MŪ inf.