Akademija (Kauno r.). Kasmet prieš Jonines Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties mokslininkai pakviečia žemdirbius į tradicinį renginį - „Žemdirbio vasarą". Tai gera proga pristatyti plačiai auditorijai per metus nuveiktus darbus ir atliktus tyrimus.

Vakar jau devynioliktą kartą vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žemdirbio vasara" buvo gausu svečių, mat renginys prasidėjo iškilmingu renovuoto Bandymų stoties pastato atidarymu. Pastatas ne tik atnaujintas, bet ir įsigyta pačios moderniausiais laboratorinės įrangos.

Iškilminga akimirka - perkerpama renovuotos ASU Bandymų stoties atidarymo juostelė

Kaip pabrėžė renginį atidaręs Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas, šiemet kaip niekad akivaizdu, kiek daug universitetas investuoja į mokslo ir studijų infrastruktūrą. „Investicijos leis dar geriau patenkinti žemdirbių poreikius", - įtikinamai sakė universiteto rektorius.

Atnaujintu Bandymų stoties pastatu ir išaugusiomis laboratorijų galimybėmis džiaugėsi ir jos direktorius Rimantas Velička, primindamas, kad didžiulės investicijos buvo padarytos slėnio „Nemunas" projektų dėka

Renginyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, šio departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius, ASU Tarybos pirmininkas Edvardas Makelis, LAMMC direktorius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Zenonas Dabkevičius, ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskis, ASU mecenatams atstovavęs bendrovės „Lytagra" generalinis direktorius Adomas Balsys. Visi sutartinai pasidžiaugė geromis šių metų derliaus prognozėmis (aišku, jei pagaliau dangus atsiųs taip laukiamo lietaus) ir pritarė minčiai, kad žemdirbiai privalo išmokti prisitaikyti prie bet kokių oro sąlygų, nes kito kelio tiesiog nėra.

Pastaruoju metu daug kalbama apie klimato kaitą. Lietuvai ilgalaikės mokslininkų prognozės žada visai neblogą situaciją: auginimo sąlygos augalininkystėje gali pagerėti 15-20 procentų. Lietuva patenka į tą zoną, kur pakaks drėgmės, tik gali būti taip, kad liūtys kaitaliosis su sausringais periodais ir tai kels naujų iššūkių žemdirbiams. „Šiuo programavimo laikotarpiu 24 proc. lėšų turi būti skirta aplinkosauginėms priemonės, todėl dabar kaip niekada gera proga susitvarkyti irigacines sistemas", - pastebėjo LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.

Dalykiškai pasikalbėjo ASU Mokomojo ūkio direktorius Vladas Kurutis (kairėje) ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis

Perspektyva - visos išsivysčiusios šalys turės stengtis išmaitinti gyventojus iš vis mažesnio žemės ploto, todėl būtina siekti didesnio derliaus iš to paties ploto. Per ateinančius 15 metų energetika gali pabrangti 38 proc. - tai neabejotinai paveiks ir žemės ūkį. Atitinkamai gali brangti ir trąšos, technika bei visi technologiniai dalykai.

Beje, Lietuva europiniame kontekste yra labiausiai į Šiaurę nutolusi augalininkystės valstybė. Suomijoje, Švedijoje, netgi Lenkijoje dominuoja gyvulininkystės produkcija, o Lietuvoje - augalininkystės. Galbūt mes pirmaujame pagal produkcijos pagaminimą? Nieko panašaus. Pasirodo, graikai, kurių ekonomika sulaukia gausybės kritikos, pagamina 4 kartus daugiau žemės ūkio produkcijos negu mes (vertinant pinigine išraiška). Lietuvoje augalininkystės potencialas, įvertinus plotus ir Danijos bei Suomijos pasiektą vidurkį, yra 7-8 mln. tonų grūdų per metus.

Nuo 2004 iki 2014 n. deklaruojamos žemės plotas mūsų šalyje padidėjo 400 tūkst. ha. Ariamos žemės plotas padidėjo 600 tūkst. ha. Nors žemę deklaruoja gerokai per 100 tūkst. žmonių, tačiau daugiau kaip 50 ha žemės dirba ne tiek ir daug - 11,8 tūkst. ūkių.

Dar mažiau ūkininkų naudoja tiksliąsias žemdirbystės sistemas - jų priskaičiuojama apie 1 460. Kitaip tariant, 10-12 proc. stambesniųjų (per 50 ha dirbančių) ūkių. Naudojant tiksliąsias sistemas, galima sutaupyti 22-25 proc. sąnaudų. Taigi, tai tas pats, kaip kas ketvirti metai gauti vieną papildomą derlių. Precizinis ūkininkavimas - vienas iš specializuotų augalininkystės ūkių išlikimo garantų. Tikslusis ūkininkavimas prasideda nuo laukų žemėlapių tvarkymų, dirvos tyrimų, tręšimo planų.

Konferencija vyko naujai įrengtoje erdvioje auditorijoje, kurioje vos tilpo visi susirinkusieji

Tręšimas - labai svarbi technologinė grandis. Ekspertai skaičiuoja, kad 48 proc. pasaulio gyventojų išmaitina būtent trąšų naudojimas. Mineralinių trąšų sunaudojimas pasaulyje nuolat auga - ypač Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje. Europoje sunaudojamų trąšų kiekis daugmaž stabilus, o azoto trąšų ateityje bus naudojama netgi mažiau - tai susiję su bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, žalinimo politika.

Apie galimus trąšų kainų pokyčius kalbėjo prof. Gvidas Šidlauskas. Jo nuomone, iki šių metų pabaigos rinkoje išliks karbamido perteklius, taigi jo kaina neturėtų kilti. Juolab kad atidaromos naujos trąšų gamyklos Saudo Arabijoje, Alžyre, Indonezijoje, JAV. „Lietuva karbamido trąšų sunaudoja ne tiek jau ir daug - apie 20 tūkst. t per metus", - pastebėjo G. Šidlauskas.

Vidutinis metinis trąšų kiekis Lietuvoje, skaičiuojant v. m., yra toks: azoto (N) sunaudojama 176 tūkst. tonų, fosforo (P2O5) 54,4 tūkst. t, kalio (K2O) 61,7 tūkst. t. Iš azoto trąšų mūsų šalyje pirmauja amonio salietra, stebimas ryškus KAS kiekio padidėjimas (beje, juo tręšti yra pigiausia). Apskritai trąšų sunaudojimas priklauso nuo jų kainos. Aukščiausiai kainos buvo šoktelėjusios 2008 m. pradžioje, o dabar jau kuris laikas jos laikosi stabilios su šiokia tokia mažėjimo tendencija.

Antroji konferencijos dalis kaip visada persikėlė į laukus, kur buvo apžiūrėti bandymai

Mokslininkai konferencijoje skaitė dar daug įdomių ir vertingų pranešimų apie tai, kaip nepasimesti trąšų rinkos platybėse, kaip tręšti pagal tiksliosios žemdirbystės principus, kaip stabilizuoti humusą dirvožemyje ir t. t. Buvo pristatyti lauko eksperimentai ir tręšimui skirta technika, kurią demonstravo ASU mecenatai - bendrovės „Lytagra", „Rovaltra", „East West Agro", „DOJUS agro", „Biržų žemtiekimas". Pasėlių vertinimo įrangą pristatė „Vilkas Avia".

MŪ inf.