Kaunas. Po penkis mėnesius trukusių darbų Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje atidarytas Arklių ligų skyrius. Vienu metu skubi pagalba gali būti teikiama 15 žirgų, pirmadienį atnaujinamos operacijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinika - vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio universitetinė klinika. Čia gydomi žirgai, galvijai, avys, ožkos ir kiti ūkiniai gyvuliai, trijose operacinėse atliekamos chirurginės, akušerinės, ortopedinės operacijos, modernūs diagnostiniai laboratoriniai tyrimai.

Praėjusiais metais klinika turėjo 5 255 pacientus - ūkinius gyvūnus, iš kurių 725 buvo arkliai. Teko gydyti ir 17 kiaulių, vienai paršavedei atliktas cezario pjūvis.

Prieš pusantrų metų klinikos vadovu tapęs dr. Arūnas Rutkauskas iškart ėmėsi permainų ir pradėjo jas nuo Arklių ligų skyriaus renovacijos. „Veterinarijos gydytojui reikia jeigu ne idealaus sterilumo, tai bent švaros. O sienų dažai buvo atsilupę, nutrupėję, pasikviesti čia keliasdešimt tūkst. eurų kainuojančio žirgo savininką būdavo nesmagu. Dabar specialiais dažais atnaujintos sienos, lubos, pakeisti langai, nes senųjų atidaryti jau nedrįsdavome, kad neužkristų ant galvos. Sumontuota ventiliacija, kurios iki šiol nebuvo. Arklių dušas išklotas gumine danga, kad arkliai nepaslystų ir negautų traumos. Klinikoje nėra 80 boksų, kaip prieš 79 metus, kai ji šiame pastate pradėjo veikti. Bet 15 vietų jau sutvarkytos ir nuo kitos savaitės pradeda priimti pacientus", - nuveiktais darbais pasidžiaugė klinikų vyriausiasis veterinarijos gydytojas. Ateityje planuojama renovuoti ir galvijų ligų skyrių.

Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas ir LSMU Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė džiaugiasi arklių ligų skyriaus permainomis

Stambiųjų gyvūnų klinikos pastatas yra paveldo objektas, kardinalių pakeitimų čia daryti negalima. Todėl ir senutėlės, tačiau išskirtinės, durys liko nepakeistos - toks paveldosaugininkų reikalavimas. Bet nors klinikai beveik 80 metų, pasak A. Rutkausko, ji sugeba atitikti ir šių dienų poreikius. 

Problemas dėl organinių atliekų - gyvūnų mėšlo - padėjo išspręsti „Kauno švara", pagaminusi specialų visus biosaugos reikalavimus atitinkantį sandarų konteinerį. O LSMU VA praktinių mokymų-bandymų ūkis sutiko priimti tas atliekas ir jas neutralizuoti. 

Viena iš klinikos operacinių

Veterinarijos gydytoja Giedrė Vokietytė pristatė moderniausią klinikos įrangą - belaidę rentgeno vaizdų skaitmenizavimo sistemą Canon, tai viena naujausių technologinių naujienų visame pasaulyje. „Labai ja didžiuojamės. Ši sistema daro labai ryškias kokybiškas rentgeno nuotraukas. Detektorius yra bevielis, tai reiškia, kad laidas neužklius už arklio kojos, nenukentės ir technika. Ši sistema pasiteisino 100 proc., su ja padarytos rentgeno nuotraukos siunčiamos į Ameriką, Europos šalis, kai perkant ar parduodant arklius tikrinama jų kojų būklė, kai norima įsitikinti, kokių problemų turi ar neturi žirgas. Diagnostikai ši sistema yra nepamainoma. Ir darbo rentgenas turi labai daug, tokiais tempais jis greitai atsipirks", - kalbėjo veterinarijos gydytoja.

Veterinarijos gydytoja Giedrė Vokietytė (dešinėje) ir jos kolegės labai didžiuojasi belaide rentgeno skaitmenizavimo sistema

Rentgeną klinika įsigijo birželio pabaigoje ir nors nuo liepos vidurio buvo uždaryta, tačiau rentgenas be darbo nestovėjo - iškvietimų į ūkius ar žirgynus atlikti rentgeno tyrimą buvo labai daug.

Į Stambiųjų gyvūnų kliniką, pabrėžė A. Rutkauskas, priimami jau tik mokantys savarankiškai dirbti veterinarijos gydytojai. „Mokytis reikėjo studijuojant, - klinikos vadovas turi griežtą požiūrį. - Bet tie, kurie jau pas mus dirba, yra labai geri specialistai, mylintys savo darbą, nors dauguma jų - visai jauni. Todėl, norėdami išlaikyti jaunus, kvalifikuotus specialistus, sukūrėme motyvacinę atlyginimo sistemą. Aš pats kažkada iš akademijos išėjau, nes nepajėgiau išlaikyti šeimos."

Atnaujintas arklių dušas

Arklių gydymas klinikai uždirba daugiausia pinigų, nors didžiausią pacientų kiekį sudaro galvijai, kuriuos mobilios ambulatorijos komanda dažniausiai gydo pačiame ūkyje. Gyvūnų gydymas yra svarbi studentų praktinio mokymo dalis, kad baigę studijas jie galėtų savarankiškai dirbti.

LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė teigė, kad bent jau šiuo metu atsisakyta keletą metų sklandžiusios idėjos Stambiųjų gyvūnų kliniką iškelti iš miesto centro. Pagrindiniai klinikos pacientai - žirgai. Jeigu ne studijos, galvijų klinikose, dekanės teigimu, išvis nebūtų - juos vežti čia yra per brangu, mobilios ambulatorijos komanda važiuoja pas pacientą į vietą. Čia atvežami tik labai didelės vertės galvijai arba esant ypatingam atvejui. Dėl studijų proceso kartais galvijai atvežami gydyti į kliniką ir fakulteto sąskaita.

„Per pastaruosius beveik dvejus metus Stambiųjų gyvūnų klinika padarė milžinišką šuolį. Klinikai vadovauti pradėjęs Arūnas Rutkauskas - stipri asmenybė, subūrė jauną ir motyvuotą, stiprią komandą. O abi mūsų klinikos - ir smulkiųjų gyvūnų, ir stambiųjų - yra veterinarinės medicinos studijų programos ir paties Veterinarijos fakulteto širdis", - teigė prof. V. Riškevičienė.

Renovuoto Arklių ligų skyriaus atidaryme dalyvavo nemažai svečių

MŪ inf.