Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Mokslas
Vertingos ne tik šilkmedžių uogos, bet ir lapai

Akademija, Kauno r. Akademija, Kauno r. Šilkmedis turtingas cheminės sudėties, biologiškai aktyvių ir natūralių antioksidantinių junginių. Nors pasaulyje žinoma keliolika šilkmedžio rūšių, Lietuvoje labiausiai prisitaikęs augti baltasis šilkmedis (Morus alba L.).

Lietuvoje pirmosios didžiausios – 1,6 ha – šilkmedžių plantacijos įkūrėjas Gintaras Kikas sako, kad baltasis (M. alba L.) ir juodasis (M. nigra L.) šilkmedžiai liepos pradžioje sunokina vertingas uogas, savo sandara ir forma panašias į avietes.

Jų vaisiai sutelktiniai, sudaryti iš daugelio smulkių vienasėklių kaulavaisių, apgaubtų sultingo saldaus apyvaisio. Juodiejišilkmedžiai šaltomis žiemomis Lietuvoje apšąla, o baltieji už juos ištvermingesni, todėl dažnesni svečiai mūsų soduose.

Bioversija 22 02 02

„Derėjimo metu įspūdingai atrodo baltojo šilkmedžio sodriai žali, išraiškingi ir blizgantys lapai, kurie ne mažiau vertingi nei jų įvairiaspalviai vaisiai. Pavyzdžiui, ukrainietiškos veislės Galicija ir Čiornyj Princ išaugina stambias, juodas, saldžias uogas, Belaja Medovaja veda baltas, o Mereževo – rausvas uogas“, – pasakoja G. Kikas.

„Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad visos šilkmedžio dalys, t. y. tiek šaknys, tiek žievė, tiek uogos bei lapai, turtingi cheminės sudėties, biologiškai aktyvių ir natūralių antioksidantinių junginių“,  – sako VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorė dr. Dovilė Levickienė.

Turtinga uogų sudėtis

Pasak mokslininkės, baltojo šilkmedžio uogos yra itin vertingos: jose daug gliukozės ir fruktozės, kalio, geležies, pektino, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinų ir obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, mineralų bei resveratrolio – stipraus augalinio antioksidanto.

Manoma, kad resveratrolis sulėtina daugybės ligų ir vėžio progresą, didina atsparumą stresui, ilgina gyvenimo trukmę, gelbsti sergant cukriniu diabetu, padeda iš organizmo išvalyti šlakus.

Teigiama, kad nuolat vartojant šių uogų, jos gali padėti pastiprinti kraują, teigiamai veikia širdies veiklą, medžiagų apykaitą ir nervų sistemą, turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, stiprina peršalus.

Vertingi ir lapai

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyros Jarienės, nustatyta, kad dėl savo unikalios fitocheminės sudėties, baltojo šilkmedžio lapuose randama fenolinių junginių, chlorogeno rūgšties, flavanoidų, iminocukrų, mineralinių medžiagų ir t. t.

„Todėl mums, mokslininkams, buvo aktualu atlikti lapų biologiškai aktyvių junginių kokybinės ir kiekinės sudėties tyrimus. Siekiame nustatyti, kada juose sukaupiamas didžiausias minėtų junginių kiekis“, – apie atliekamus šilkmedžių tyrimus pasakoja dr. E. Jarienė.

„Įrodėme, kad lapams augant fenolinių junginių, flavanoidų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio, geležies ir t. t.) kiekiai didėjo, o maksimalūs jų kiekiai nustatyti baltojo šilkmedžio vegetacijos pabaigoje, t. y. rugsėjį, – teigia dr. D. Levickienė. – Taipogi tyrimais įrodėme, kad daugiausia iminocukrų (1–deoksinojirimicino ir fagomino) sukaupė birželį skinti lapai.“

D. Levickienė pažymi, kad baltojo šilkmedžio lapus panaudoti galima įvairiai. Ji rekomenduoja jaunus vartoti kaip lapinę daržovę, jais skaninti salotas. Kaip sudėtinis ingredientas tinka gaminant sveikuoliškus vaisių / uogų kokteilius. Džiovinti lapai naudojami arbatai ruošti. Ji išskirtinio skonio neturi, bet ją ypač patartina gerti tiems, kurie serga lengva cukrinio diabeto forma. O džiovintais arba šaltyje džiovintais lapų milteliais galima papildyti kai kuriuos maisto produktus: duoną, sausainius, makaronus, jogurtą, ledus, gėrimus, įvairius padažus ir t. t.

Kaip auginti?

Pasak G. Kiko, baltieji šilkmedžiai – šviesiamėgiai sodo augalai, nelabai reiklūs dirvožemiui, tačiau geriau auga ir gausiau dera drenuotuose, puriose, kalkingose ir humusingose priesmėlio ir priemolio rūgštokose ar neutralios reakcijos (pH 5,5–7) dirvose.

Geriausia sodinti pavasarį, atviroje saulėtoje, vėjo prapučiamoje vietoje. Skursta ir auga prasčiau atvirose vėjuotose vietose. Vasarą pakenčia sausras, nes jų galinga šaknų sistema su daugybe smulkių šaknelių.

Sodininkas pataria pavasarį sodinti vienmečius sodinukus (išaugintus vazonuose) 6 m x 5 m atstumais. Nors veislės savidulkės, tačiau geriau ir gausiau dera, kai pasodinti skirtingų veislių medeliai. Prieš sodinant į duobę, vertėtų įterpti po 150–200 g kalio sulfato ir 100–150 superfosfato. Augalui prigijus, patręšti po 15–20 g amonio salietros.

Vėlesniais metais galima tręšti taip pat, kaip ir kitus vaismedžius, – pavasarį kompleksinėmis trąšomis, bet nepadauginti azotinių trąšų, kad prieš žiemą spėtų sumedėti ūgliai.

„Auginant neaukštą medelį, galite formuoti iki 3–4 m aukščio, o jei sode vietos daugiau, leiskite augti laisvai, tuomet susiformuoja labai gražus vainikas, – pataria G. Kikas. – Žydi kasmet, apsidulkina savomis žiedadulkėmis.“

Baltieji šilkmedžiai labai pakantūs genėjimui ir karpymui, jie genimi žiemos pabaigoje ar kovą ir po derėjimo. Atsparus ligoms ir kenkėjams bei šalčiams.

Dauginami auginiais, atlankomis, skiepijimu ir sėklomis.

Parengta: MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ką manote apie rengiamą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui?
Visos apklausos