Dublinas. Airijos gyvulininkystės specialistai ištyrė nujunkymo amžiaus ir šėrimo tipo po nujunkimo poveikį ganyklose laikomų holšteinų ir džersių telyčių augimui bei vaisingumui. 

Auginant telyčias svarbu pasiekti optimalius amžiaus ir svorio rodiklius, nes jie ateityje lemia produktyvumą, ypač ganyklose, kur jaunų gyvulių augimas nestabilus dėl kintančių aplinkos sąlygų.

Airijos mokslininkų komanda, kuriai vadovavo specialistai iš Voterfordo technologijų instituto, Gyvūnų ir pievų tyrimų ir inovacijų centro, du metus tyrė nujunkymo amžiaus (8 ir 12 sav.), šėrimo tipo po nujunkymo (intensyvaus ir ekstensyvaus) poveikį ganyklose laikomų holšteinų (n=130) ir džersių (n=57) telyčių augimui bei vaisingumui.

Telyčių gyvasis svoris ir linijiniai kūno išmatavimai vertinti nuo atvedimo iki pirmo sėklinimo. Ištirti tokie vaisingumo rodikliai, kaip amžius per pirmą rują ir pirmą sėklinimą, laikas nuo pirmo sėklinimo iki apvaisinimo, veršingumo patvirtinimas 42 d. po sėklinimo, veršingumo trukmė, amžius veršiuojantis pirmą kartą. Rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Livestock Science“. 

Nustatyta, kad telyčios, nujunkytos 12 sav., augo geriau, palyginti su gentainėmis, nujunkytomis 8 sav. amžiaus, tačiau svorio ir kūno išmatavimų rodiklių skirtumai išnyko joms sulaukus 9 mėnesių.

Per eksperimentą holšteinų telyčių gyvasis svoris, dienos priesvoriai ir kūno išmatavimai labai skyrėsi nuo džersių patelių. 

Pastebėta reikšminga sąsaja tarp nujunkymo amžiaus bei šėrimo būdo ir vaisingumo rodiklių. Prasčiausi rezultatai buvo patelių, kurios nujunkytos 8 sav. ir augintos ekstensyviai.

Telyčios, kurios nujunkytos 12 sav. ir augintos intensyviai, buvo vaisingesnės nei patelės, kurios nujunkytos 8 sav. ir šertos intensyviai ar nujunkytos 12 sav. ir augintos ekstensyviai.