Vilnius. Valstybinė augalininkystės tarnyba kasmet atlieka įvairių augalų rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimus. Veislės tiriamos 7 augalų veislių tyrimo skyriuose skirtingose Lietuvos klimato ir dirvožemio zonose. Šie veislių tyrimai - tai žemdirbių apsauga nuo mūsų klimatui netinkamų augalų veislių, kurios Lietuvoje neperžiemoja ar nesubrandina gausaus kokybiško derliaus.  

VAT kasmet tiria daugiau kaip 200 žieminių javų ir rapsų veislių. Pernai rudenį buvo įrengti 247 žieminių javų (miežių, kviečių, kvietrugių ir rugių), rapsų ir daugiamečių žolių veislių. Pasėta optimaliu laiku į gerai paruoštą dirvą, žieminiai rapsai rudenį nupurkšti augimo reguliatoriais. Tik Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje sėjos sąlygas apsunkino drėgna dirva.

Žiema buvo įnoringa

Užsitęsęs ruduo ir trumpa įnoringa žiema atliko savo „juodą" darbą. Vidutinė 2013 m. rugpjūčio antrojo ir trečiojo, rugsėjo antrojo dešimtadienių oro temperatūra buvo 1-2 ^oCaukštesnė už standartinę klimato normą. Rugsėjo trečiojo dešimtadienio oro temperatūra buvo 1,5-2 ^oC žemesnė už standartinę klimato normą, 24-25 d. vidutinė paros temperatūra neviršijo 10 ^oC ribos, atrodė, aktyvioji augalų vegetacija jau pasibaigė.

Tačiau spalio ir lapkričio mėnesių vidutinė oro temperatūra buvo 1-3,5 ^oCaukštesnė už standartinę klimato normą, nors lapkričio 25 d. vietomis pasnigo, susidarė plona (iki 1 cm storio) sniego danga, kuri išsilaikė 1-3 d. Daugelio augalų vegetacija baigėsi tik lapkričio pabaigoje.

Gruodžio mėnesį vyravo šiam metų laikui neįprasti šilti orai: temperatūra buvo 4-5 ^oC aukštesnė negu standartinė klimato norma. Gruodžio 6-ąją beveik visur susidarė sniego danga, kurios storis Žemaitijoje siekė iki 30 cm. Sniegas nutirpo antrojo dešimtadienio pradžioje, vietomis - mėnesio viduryje.

Sausio mėnesio orai buvo kontrastingi: pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8 ^oC aukštesnė negu standartinė klimato norma, o trečiojo dešimtmečio - 9 ^oCžemesnė. Žemiausia oro temperatūra didesnėje šalies dalyje nukrito iki -17-23 ^oC. Sniego dangos storis tuo pačiu laikotarpiu Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje siekė 1 cm, Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje - mažiau kaip 0,5 cm, Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje - 8 cm.

Orams atvėsus pradėjo įšalti dirvožemis. Sausio pabaigoje Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje įšalo gylis siekė iki 70 cm, kituose - 30-60 cm. Didžiausias vėjo, kuris nupustė sniegą nuo pasėlių, greitis daugelyje rajonų siekė 16-21 m/s^-1, Šilutės augalų veislių tyrimo skyriuje - 24 m/s^-1.  

Augalų peržiemojimas įvertintas balandžio viduryje

Utenos augalų veislių tyrimo skyriuje išliko tik 11 tiriamų pusiau žemaūgių rapsų hibridų veislių, žuvo 6 žieminių miežių ir 40 žieminių kviečių, taip pat - 14 rapsų ir 59 rapsų hibridų veislės. Geriausiai peržiemojo standartu laikoma Lietuvoje 2012 m. registruota žieminių kviečių veislė SW Magnifik, sukurta Švedijos selekcininkų.

Gerai įvertintas ir tiriamų žieminių kviečių veislių žiemojimas - Lietuvos selekcininkų sukurtos žieminių kviečių veislės, kurios selekcinis žymuo LŽI 6459-3, ir Švedijos selekcininkų sukurtos žieminių kviečių veislės Ceylon. Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje žuvo 52 žieminių kviečių ir 8 žieminių kvietrugių, taip pat - pirmą kartą praeitų metų rudenį pasėtos visos 59 žieminių rapsų veislės (nuo 2013 m. rudens rapsų veislių tyrimas perkeltas iš Utenos į Pasvalio augalų veislių tyrimo skyrių, pradėtus tyrimus baigiant Utenoje.

Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje iš toli gaivia žaluma džiugino 1 žieminių kviečių veislės, pažymėtos selekciniu žymeniu LŽI 6459-3, bandymų laukeliai. Šios veislės tyrimas dar tik pradėtas - ji pasėta 2013 m. rudenį 4 tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose atlikti ūkinio vertingumo tyrimus; kaip žinia, žieminių augalų rūšių veislės tiriamos 3 metus.

Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje peržiemojo tik tiriamos 7 žieminių rugių ir 9 daugiamečių žolių veislės (jos išliko ir Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje), žuvo 6 žieminių miežių ir 51 žieminių kviečių veislė, 126 tiriamos žieminių rapsų veislės, kurių bandymai nurašyti. Šilutės augalų veislių tyrimo skyriuje išliko 6 žieminių rugių ir 7 žieminių kvietrugių veislės, išskyrus 1 žieminių kvietrugių veislę, sukurtą Vokietijos selekcininkų.

Vilniaus augalų veislių tyrimo skyriuje gerai peržiemojo visos tiriamos 10 žieminių rugių ir 8 žieminių kvietrugių veislės, o vidurio Lietuvoje, Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje, iš 63 tiriamų žieminių kviečių veislių žuvo 1 Šveicarijos selekcininkų sukurta žieminių kviečių veislė, iš 138 tiriamų žieminių rapsų veislių - 1 Vokietijos selekcininkų sukurta žieminių rapsų veislė.

Be abejo, augalų veislių žiemojimas priklauso ne tik nuo augalo veislės savybių, bet ir nuo dirvos įdirbimo, sėklos įterpimo gylio, sėjos laiko, teigiamų ir neigiamų temperatūrų kaitos per visą žiemojimo laikotarpį, sniego dangos, vyraujančių vėjų ir kitų veiksnių.

VAT ir MŪ inf.