Vašingtonas. Augalų kenkėjai kelia grėsmę sodininkų, daržininkų ir ūkininkų derliui. Amerikiečių mokslininkai pasiūlė ekologišką idėją, kaip išprašyti iš pasėlių nelauktus svečius nepakenkiant aplinkai.

Vabzdžiai kliaunasi uosle ieškodami maisto, gyvenamosios vietos, gentainių poravimuisi. Kvapai praneša ir apie pavojus. 

Žinoma, jog plėšrieji vabzdžiai, kurie minta gyvu grobiu, skleidžia specialius kvapus. Aukos, pajutusios pavojų, keičia savo elgesį ir net fiziologiją, kad nebūtų sumedžiotos. Kadangi kenkėjai tampa vis atsparesni cheminėms kontrolės priemonėms, mokslininkai iš Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) užsimojo rasti būdą, kaip panaudoti šią savybę derliaus apsaugai, skelbia Amerikos chemijos draugija. 

Amarai yra labai destruktyvūs daugelio pasėlių kenkėjai. Dėl gausios populiacijos, gebėjimo perduoti augalams ligų patogenus, didelio atsparumo insekticidams jie tapo ūkininkų, daržininkų ir net gėlių augintojų galvos skausmu.

Amarai yra pagrindinis boružių grobis. Projekto vadovės Saros Hermann vadovaujama tyrėjų komanda atskleidė, jog amarai vengia vietų, kuriose užuodžia savo plėšrūnus. Be to, pajutę pavojų jie sulėtina savo dauginimąsi ir paspartina sparnų augimą, tai yra, prisitaiko, kad išvengtų grėsmės.

Remdamiesi šiais stebėjimais, mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar įmanoma apsisaugoti nuo kenkėjų specialiai purškiant laukus kvapiomis medžiagomis. Pasitelkę dujų chromatografiją – masių spektrometriją jie identifikavo atskirus boružių kvapo komponentus. Norėdami sužinoti, kaip į junginius reaguos gyvi amarai, mokslininkai prie vabzdžių antenų prijungė specialius daviklius ir registravo signalus. 

Iš daugelio boružių skleidžiamų kvapų amarai labiausiai reagavo į metoksipirazinus. Mokslininkai sukūrė jautriausių kvapų mišinį, kurį galima paskleisti darže ar sode kaip eterinius aliejus difuzoriumi. Išradėjai planuoja išbandyti savo įrenginį lauko sąlygomis, kad nustatytų jo veikimo plotą ir išdėstymo schemą, poveikį kitiems kenkėjams. 

MŪ inf.