Nuolat besikeičiančiame žemės ūkyje itin svarbu žemdirbių žinios. Domėjimasis naujovėmis, žinių kaupimas ir įgūdžių lavinimas, aplinkos pažinimas padeda ūkininkauti kur kas efektyviau ir sėkmingiau. Didelis informacijos srautas reikalauja daug laiko ir gebėjimo atsirinkti tai, kas patikima ir teisinga.

Gera žinia tiems ūkininkams, kuriems aktualu atnaujinti žinias, įgyti naujų, papildyti turimą patirtį ar pradėti ją kaupti negaištant laiko – netrukus bus galima registruotis į nemokamus mokymų kursus. Mokymus vykdančios įstaigos jau gali teikti paraiškas ir gauti paramą žemdirbių mokymams organizuoti.

Paraiškos renkamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. Jas galima teikti iki spalio 31 dienos.

Priemonės tikslas – stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą.

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 800 tūkst. Eur paramos lėšų. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 150 tūkst. eurų.

Labiausiai įtraukia praktiniai mokymai

Klaipėdos r. ūkininkas Artūras Česnauskas, turintis mišrų ūkį, nuolat dalyvauja įvairiuose seminaruose ir savišvietai skiria daug dėmesio. „Pirmiausia yra mokslas. Šių dienų ūkininkai, kurie neseka naujovių, nesiekia žinių, neturi ateities, liks ten, kur yra, o žemės ūkis nueis tolyn, tik be jų. Technologijos, reikalavimai labai greitai keičiasi, tad be nuolatinio tobulėjimo jų nepavytume. Tik žinios, nuolatinis jų atnaujinimas leidžia mums įveikti iššūkius“, – tvirtina veterinarijos gydytojo išsilavinimą turintis ūkininkas.  

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) yra viena iš institucijų, kuri teikia mokymo paslaugas ir organizuoja mokymus. LŽŪKT Mokymo paslaugų skyriaus vadovė Renata Stašinskienė teigia, kad parama mokymams šiuo laiku yra būtina, nes dalis ūkininkų nespėja žengti kartu su naujovėmis, neturi laiko gilintis į teisės aktus, ieškoti naujienų ir žinių, o interneto platybėse sklindanti informacija ne visada patikima, reikia įgūdžių jai atsirinkti.

„Priemonė „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ suteikia žemdirbiams galimybę sužinoti naujienas iš žinomų lektorių, specialistų, tiesiogiai užduoti klausimus ir aiškintis tai, kas neaišku, kas rūpi. Tai greičiausias kelias įgyti žinių ir kaupti įgūdžius“, – sako specialistė. 

Jos teigimu, KPP 2014–2020 m. laikotarpiu populiariausios ir naudingiausios buvo priemonės, skirtos jauniesiems ūkininkams. Viena tokių – „Parama konsultavimo paslaugoms“, apėmusi aplinkosaugos, valdymo reikalavimų ir kt. temas. Šiuo laikotarpiu mokymo paslaugų teikėjai sprendė, kokių žinių labiausiai reikia ūkininkaujantiems ir dirbantiems žemės ūkyje.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP),  Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į pačių ūkininkų poreikius, numatė temas, pagal kurias įstaigos, galinčios teikti mokymo paslaugas, turės parengti mokymo programas. 

„Mokymo programose numatyta 20 naudingų temų. Iš patirties galiu pasakyti, kad reikalingiausios bus susijusios su technologijomis, Strateginio plano įgyvendinimu ir ypač su praktiniu mokymu. Svarbios temos apie tai, kas įpareigoja ūkininkus laikytis nustatytų reikalavimų, nes jų nesilaikymas reiškia sankcijas. Iš esmės svarbios visos temos, ūkininkai galės pasirinkti, kurios jiems labiausiai reikalingos. Ir jeigu per praėjusį KPP laikotarpį mokymai buvo aktualesni jauniesiems ūkininkams, tai dabar jie bus naudingi visiems žemdirbiams“, – sako R. Stašinskienė.

Specialistė pabrėžė, kad labiausiai iki šiol trūko technologinių ir praktinių mokymų, kurie ūkininkams yra įdomesni, patrauklesni. „Praktinis mokymas labiau įtraukia. Kai LŽŪKT specialistai vykdė gana retus praktinius miškininkystės mokymus, jiems pasibaigus ūkininkai net nenorėjo skirstytis“, – patirtimi dalijosi LŽŪKT Mokymo paslaugų skyriaus vadovė.

Pagal SP priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ praktinio mokymo bus ganėtinai daug, nes tai įpareigoja mokymo programų taisyklės – jose numatyta, kad praktiniam mokymui turi būti skirta ne mažiau kaip  50 proc. bendros mokymo programos trukmės. 

Anot R. Stašinskienės, buvo metas, kai žemdirbių domėjimasis mokymais (ypač per pandemiją) sumenko, bet kartu su naujais žemės ūkio iššūkiais ir jų padiktuotomis temomis tas poreikis vėl atsirado. Nemaža dalis ūkininkų nori nuotolinių mokymų – tai taupo laiką, bet dalis mielai renkasi ir gyvą bendravimą.

LŽŪKT nuotolinius mokymus vykdo nuo 2015 m., jos turima sistema leidžia ūkininkams mokytis neišeinant iš namų jiems patogiu metu, tad kuo daugiau temų stengiamasi pritaikyti nuotoliniams mokymams. 

Dėmesys – mokymų temoms ir kokybei

Mokymai gali būti organizuojami žemės, miškų, maisto ūkio srityse, įskaitant sritis, susijusias su Europos Komisijos komunikatu „Europos žaliasis kursas“, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimais, rizikų valdymu, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtra. Teikiantieji paraiškas mokymams organizuoti galės programas rengti pagal 20 mokymų temų.

Organizuojant mokymus įtraukiant  mokymų  programas pagal 14 prioritetinių temų bus skiriami papildomi atrankos balai. Vienai temai galės būti parengtos ir kelios mokymo programos. 

Mokymų kursai taip pat galės būti organizuojami pagal šias mokymo programas: „Ūkininkavimo pradmenų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo“, „Ūkinių, išskyrus arklinių šeimos, gyvūnų ženklinimo ir registravimo“, „Šviežių vaisių ir daržovių kokybės vertinimo reikalavimų“.

Naujai patvirtintose SP intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, jog dėl paramos organizuoti ir teikti mokymus gali kreiptis mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, taip pat juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos ir (ar) moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.