Varšuva. Tinkamos veislės pasirinkimas yra vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos grūdų derlingumui ir kokybei ekologiniame ūkyje. Lenkijos mokslininkai tyrė, kurios iš 13 skirtingų vasarinių kviečių veislių geriausiai tinka auginti pagal ekologinės žemdirbystės technologijas, atsižvelgiant į augalų konkurencinį potencialą prieš piktžoles, polinkį grybinėms ligoms ir derlingumą.

Grupė mokslininkų iš Lenkijos (Dirvožemio ir augalininkystės instituto, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto, Technologijos ir gyvybės mokslų universiteto Fitopatologijos ir molekulinės mikologijos katedros) paskelbė vasarinių kviečių veislių tinkamumo auginti ekologiniame žemės ūkyje įvertinimą.

Lenkijos ekologiniuose ūkiuose už žieminius kviečius populiaresni yra vasariniai, nes juos auginant nėra rizikos dėl žiemojimo, mažesnę įtaką daro kiti derlių ribojantys veiksniai (patogenai, kenkėjai ir piktžolės).

Pasak mokslininkų, norint pasirinkti kviečių veisles konkrečioms ekologinio ūkininkavimo sąlygoms, reikia kitokio požiūrio nei cheminėse ūkininkavimo sistemose. Taip yra todėl, kad ekologinėje gamyboje mažesnės galimybės kompensuoti derliaus nuostolius, kuriuos sukelia ligos, maistinių medžiagų trūkumas ir piktžolės.

Daugiau nei 95 proc. ekologiškos produkcijos Europoje yra išauginama iš veislių, kurios buvo sukurtos intensyvioms chemizuotoms technologijoms. O informacijos trūkumas apie šiuolaikinių javų veislių produktyvumą ekologiškomis sąlygomis riboja ekologinių ūkių pasirinkimus. Tiesa, pastaraisiais metais tyrimų vis daugėja. Lenkijos mokslininkų nuomone, yra keletas šiuolaikinių veislių, kurios gali gerai pasirodyti ir auginamos ekologiškai.

Ekologiniam ūkininkavimui tinkamos javų veislės turi pasižymėti atitinkamomis ypatybėmis: gebėjimu konkuruoti su piktžolėmis, geriau įsisavinti maistines medžiagas, būti atsparios ligų sukėlėjams, užauginti tinkamos kokybės ir norimų savybių grūdus.

Javų konkurencingumas su piktžolėmis priklauso nuo pasėlių tankumo ir atskirų veislių morfologinių ypatybių: augimo greičio, stiebo ilgio, ūglių skaičiaus, lapo paviršiaus ploto ir lapų augimo kampo, taip pat alelopatinių (augalų poveikis kitiems augalams) savybių.

Mokslininkai pagal šiuos parametrus Lenkijoje ir Latvijoje sudarė javų veislių grupes (kviečiai, rugiai, avižos, kvietrugiai), kurios geriau ar blogiau konkuruoja su piktžolėmis ekologiniame  žemės ūkyje.

Nustatyta, kad ekologiniame žemės ūkyje labiausiai paplitę kviečių ligos yra rudosios rūdys (Puccinia recondita Dietel ir Holw.), geltonosios rūdys (Puccinia striiformis Schwein.), dryžligė (Drechslera tritici-repentis(Died.) Shoem.) ir septoriozė (Septoria sp.). Dėl to, kad ekologinėje žemdirbystėje negalima sėklų apdoroti cheminiais beicais, yra didesnė rizika pasėliuose plisti kietosioms kūlėms (Tilletia caries).

Javų užkrėtimo ligomis laipsnis priklauso nuo oro sąlygų vegetacijos metu, veislių jautrumo patogenams, sėjomainos ir tręšimo azoto lygio.

Tad ekologiniuose ūkiuose pagrindinis būdas apsaugoti augalus nuo ligų išplitimo yra selekcija - kuo atsparesnių veislių kūrimas ir paieška. Lenkijos mokslininkai ištyrė 13 vasarinių kviečių veislių tinkamumą auginti ekologiniame žemės ūkyje.

Tyrimai parodė, kad derlingiausios ekologinėje žemdirbystėje buvo vasarinių kviečių veislės: KWS Torridon, Kandela, Arabella, Zadra ir Valuta.

Veislės KWS Torridon ir Kandela iš visų tirtųjų buvo atspariausios grybeliniams ligų sukėlėjams, tuo tarpu veislių Bravura, Isera, Korynta ir Ostka Smolicka užsikrėtimas infekcija, palyginti su kitomis tirtomis, buvo didžiausias.

Mokslininkų tyrimų parodė, kad veislės Ethos derlingumas buvo mažiausias dėl palyginti menko augalų tankumo ir didelio pasėlio piktžolėtumo.

Apibendrinant trejų metų tyrimų rezultatus paaiškėjo, kad ekologiniam ūkininkavimui naudingiausios veislės yra Arabella, KWS Torridon, Kandela, Katoda, Valuta ir Zadra.

Šį Lenkijos mokslininkų tyrimą aprašė portalas mdpi.com.

MŪ inf.